Taksonomija: kurioms įmonems taikomi nauji reikalavimai? (interviu)

Indrė Kulikauskaitė „Deloitte“ rizikų valdymo departamento tvarumo projektų vadovė, dalyvavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Tvarumo kryptimi“. Šis laidų ciklas skirtas tiek gyventojams, norintiems daugiau sužinoti apie tvarų gyvenimo būdą, tiek ir verslui, siekiančiam kryptingai keisti veiklos modelį į tvaresnį, suprasti ir išmanyti tvarumo principus bei mokėti taikyti juos versle ir šiuolaikinėje komunikacijoje. Antrojoje „Tvarumo kryptimi“ laidoje I.Kulikauskaitė papasakojo apie Taksonomijos reglamentą. Pateikiame interviu ištrauką, o nuorodą į laidą rasite apačioje.

Lrytas: Taksonomijos reglamento įgyvendinimas padės identifikuoti, kokia įmonės veikla Europoje bus laikoma tvaria ir draugiška aplinkai. Tai veiks kaip prevencinis mechanizmas vadinamajam žaliajam smegenų plovimui (ang. green washing). Keisis ir įmonių tvarumo ataskaitų turinys bei forma.

Indrė: Patvirtinus taksonomijos reglamentą, informacija, kurią reikia atskleisti įmonės metinėse ataskaitose išsiplėtė ir yra prašoma tikslesnių duomenų apie įmones pajamas ir išlaidas, susijusias su tvaria veikla.

Didelės viešojo intereso įmonės, pvz., tokios valstybinės įmonės kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“, taip pat įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama biržoje, informaciją apie tvarią veiklą turėjo teikti ir anksčiau, tačiau dabar reikės pridėti papildomą informaciją, kurios yra prašoma pagal taksonomijos reglamentą.

Lrytas: Kol kas ne visos verslo įmonės, o tik atitinkančios tik tam tikrus kriterijus privalės pateikti šias ataskaitas.

Indrė: Įmonė turi turėti daugiau negu 500 darbuotojų, gauti pakankamai pajamų arba turto. Šie kriterijai nustatyti siekiant neapkrauti labai mažų įmonių papildomu darbu, todėl tik reglamente nustatytus kriterijus atitinkančios įmonės turi teikti šią informaciją.

Lrytas: Taksonomijos reglamentas nustato 6 aplinkosaugos tikslus: klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą, tvarų vandenų ir jūrų išteklių vartojimą, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolę, bioįvairovės, ir ekosistemų apsauga ir atkūrimą. Kokius duomenys įmonės turės atskleisti, kad būtų paprasčiau nustatyti jų daromą poveikį aplinkai?

Indrė: Taksonomijos reglamentas prašo įmonių atskleisti informaciją apie tai, kokią proporciją nuo jų visų uždirbtų pajamų, veiklos ir kapitalo išlaidų, sudaro tvarios išlaidos arba pajamos. Įmonės kurios, įsigyja naujas patalpas arba pastatus, perka transporto priemones, turėtų atkreipti dėmesį į taksonomijoje numatytus reikalavimus bei techninius kriterijus, kuriais nustatoma, ar tokios išlaidos bus laikomos tvariomis, pavyzdžiui kiek emisijų skleidžia transporto priemonė. Geriausia būtų, jeigu įmonė pasirinktų transporto priemonę atsižvelgdama į taksonomijoje numatytus techninius kriterijus. Tuomet, atėjus ataskaitų rengimo laikotarpiui, įmonė galės pagrįstai teigti, kad investuoja į tvarius prekes, produktus ar paslaugas.

Lrytas: Įmonės jau šiandien turi galvoti kaip teiks šias tvarumo ataskaitas, nes jos pareikalaus nemažų žmogiškųjų išteklių bei laiko sąnaudų.

Indrė: Iš tikrųjų reglamentas yra ganėtinai sudėtingas, nes jame yra nemažai techninių niuansų. Vertinant iš įmonės vidinės perspektyvos, klaidinga būtų manyti, kad tik tvarumo ekspertas turėtų daryti šitą analizę. Vis dėlto tai yra finansinių duomenų atskleidimas, įmonei reikia suskaičiuoti pajamas, veiklos ir kapitalo išlaidas kurios atitinka reglamente nustatytus kriterijus. Todėl į analizę turėtų būti įsitraukę ir žmonės iš finansų skyriaus. Be to, reglamentas reikalauja įsivertinti ar įmonė nedaro žalos kitos aplinkosaugos sritims, o tam, kad tai teisingai įvertintum, reikia įtraukti konkrečių sričių žmonės. Pavyzdžiui, jeigu buvo perkamos transporto priemonės, reikia įtraukti kolegas iš transporto ar pirkimo skyriaus, kad jie padėtų surinkti ir įvertinti kitus techninius kriterijus, pvz., automobilio skleidžiamą triukšmą, galimybę perdirbti automobilio dalis ir pan.

Žinoma galima prašyti pagalbos ir iš išorės, pvz., konsultacijų įmonių, kurios padeda šiuo klausimu. Taip pat, galima kreiptis ir į kitas organizacijas. Pavyzdžiui, listinguojamas įmones prižiūri Lietuvos bankas – galbūt jis galėtų atsakyti į kai kuriuos klausimus. Valstybinėms įmonėms padeda „Valdymo koordinavimo centras“, yra ir įvairių tvarius verslus vienijančių organizacijų, pvz., „Lietuvos atsakingo verslo asociacija“, tai įmonės gali kreiptis ir bandyti gauti pagalbos.

Jeigu turite klausimų dėl taksonomijos reglamento, nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos ar kitų tvarumo klausimų, susisiekite su mūsų rizikos valdymo komanda.

Daugiau apie Taksonomijos reglamentą galite paskaityti čia:

EU Taxonomy Case Study: Implementation process, results and recommendations

Key regulations in the area of sustainable development

Nuoroda į laidą „Tvarumo kryptimi“ rasite čia.