Įžvalgos

Blockchain - verslo modelius keičianti technologija

Trumpai blockchain galima apibūdinti, kaip metodą saugiai keistis verte ir informacija. Techniškai – tai decentralizuota įrašų (pavyzdžiui, pirkėjo pinigų perdavimo įrašas pardavėjui) bazė. Tradiciškai tokie įrašai saugomi centralizuotose bazėse (pavyzdžiui, bankų, kredito kortelių kompanijų serveriuose ar apskaitos sistemose), o blockchain atveju šie įrašai yra automatiškai atkartojami ir matomi visuose sistemos dalyvių kompiuteriuose.

Tam tikri šifravimo ir grupavimo į blokus metodai užtikrina įrašų saugumą ir neatšaukiamumą. Platformos decentralizavimas, saugus šifravimas ir neatšaukiamumas leidžia sistemos dalyviams atlikti transakcijas (pavyzdžiui, atsiskaityti virtualia Bitcoin valiuta) ir pasitikėti informacija be trečiosios šalies pagalbos. Ši technologija dar vadinama paskirstytųjų žurnalų technologija (angl. Distributed Ledger Technology).

2008 metais internete publikuotame Satoši Nakamoto straipsnyje „Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System” buvo aprašyta revoliucinė decentralizuotų elektroninių pinigų technologija, nereikalaujanti finansų institucijos tarpininkavimo. Elektroniniai pinigai buvo pavadinti bitcoin, o jų naudojimą įgalinanti technologija - blockchain. Nepaisant fakto, jog straipsnio autoriaus asmenybė niekada nebuvo nustatyta, o kurį laiką bitcoin ir blockchain technologija buvo įdomi tik siauram entuziastų ratui, netrukus tapo aišku, kad ši technologija turi revoliucinį taikymo potencialą praktiškai kiekviename versle. Per pastaruosius metus buvo sukurta ne viena šios srities inovacija, o į blockchain šiuo metu investuoja solidžios finansų institucijos, verslas, startuoliai, konsultacijų bei technologijų bendrovės. 

Blockchain savybės, leidusios sukurti decentralizuotą virtualią valiutą, įgalina kiekvieną organizaciją naudotis tinklu, kuriame informacija bus lengvai prieinama dalyviams, o tuo pačiu pilnai apsaugota nuo pakeitimo ar įsilaužimo. Pinigai, vertybiniai popieriai, nuosavybės teisės, lojalumo taškai ar asmens identiteto įrašai blockchain pagalba perduodami be tarpininkų, saugiai ir akimirksniu. Blockchain technologija taip pat numato galimybę sudaryti išmaniuosius kontraktus (angl. Smart Contracts) - algoritmus, automatiškai vykdančius numatytas sutarties sąlygas. Technologija ir toliau tobulinama, kuriami sprendimai, didinantys įrašymo greitį ir saugojamą duomenų kiekį. Panašiai, kaip prieš 20 metų pasaulį pakeitusio interneto atveju, manoma, jog šiuo metu esame naujoje, „vertės interneto” evoliucijos fazėje. Panašiai kaip kad internetas savo laiku blockchain tikrai turi potencialą sudrebinti įvairias industrijas ir paversti procesus demokratiškesniais, saugesniais, skaidresniais, efektyvesniais. Tai be jokios abejonės revoliucinė technologija.

Nauji verslo modeliai, paremti Blockchain technologija, pirmiausia bandomi finansiniame sektoriuje. Dauguma finansų įmonių jau eksperimentuoja su šia technologija, o bankai yra vieni didžiausių investuotojų į blockchain startuolius. Pavyzdžiui, kompanija R3 CEB jau jungia 50 bankų į konsorciumą, kuriantį specialiai pritaikytą finansinei industrijai blockchain. Bankams, reguliatoriams ir draudimo kompanijoms aktualūs sprendimai, padedantys vienareikšmiškai nustatyti klientą, jo patikimumą ir istoriją.

Tačiau ne mažesnes galimybes turi ir kiti verslo sektoriai. Mažmeninės prekybos žaidėjams ši technologija atvertų galimybes sukurti naujos kartos lojalumo sprendimus, kuriems nebereiktų nuolaidų kortelių bei sudėtingų skaičiavimo sistemų. Energetikos sektoriuje galėtų būti aktualūs elektromobilių pakrovimo sistemų, tiesioginių energijos sandorių ir vartotojų identifikavimo taikymai. Sveikatos apsaugos sferoje blockhain technologija įgalintų vieningą pacientų įrašą, gydymo istoriją ar automatinį atsiskaitymą už suteiktas sveikatos paslaugas su privačiomis ir valstybinėmis draudimo bendrovėmis.

Deloitte tyrime „Blockchain: Enigma. Paradox. Opportunity” aprašomas galimas išmaniųjų kontraktų taikymo atvejis draudimo sektoriuje. Šiandien draudimo sutartys yra vis dar sunkiai suprantamos apsidraudusiems asmenims, o draudiminių įvykių išmokoms gauti žmonėms reikia pildyti sudėtingus dokumentus ir lankytis draudimo kompanijų biuruose. Draudimo kompanijos savo ruožtu patiria didelius atitikties reikalavimų kaštus ir nuostolius dėl įvykių klastojimo. Išmanieji kontraktai padėtų spręsti šias problemas, automatiškai registruojant įvykius, nustatant ir verifikuojant išmokas.

Blockhain turi milžinišką potencialą pakeisti viešąjį sektorių ir jo teikiamas paslaugas. Vyriausybė yra ne kas kita, kaip valstybės piliečių pasitikėjimo pagrindu sukurta sistema, deja, bet ne visada veikianti pačiu efektyviausiu būdu. Pavyzdžiui, didelė dalis valstybės išteklių šiandien nukreipiama į įvairių registrų (žemės, nekilnojamojo turto, gyvenimo įvykių ir pan.) kūrimą ir įvairių patvirtinimų išdavimą. Paskirstytasis nuosavybės žurnalas galėtų iš esmės supaprastinti nuosavybės įrašų sistemą ir ją apsaugoti nuo sukčiavimo ar įsilaužimo. Tuo būdu viešasis sektorius pagerintų viešosios paslaugos kokybę, optimizuotų paslaugos teikimo procesą, tuo pačiu metu sumažindamas kaštus. Viešojo sektoriaus dokumentus būtų galima saugoti paskirstytame žurnale, taip padidinant jų saugumą ir atsekamumą. 2016 metais Dubajaus miesto valdžia paskelbė siekį iki 2020 m. tapti „pirmąja vyriausybe pasaulyje, vykdančia visas transakcijas naudojant blockchain technologija". Šalia tiesioginės planuojamos naudos, šis įsipareigojimas pozicionuoja Dubajų kaip patrauklią vietą technologinėms inovacijoms.

Nuo ko pradėti blockchain sąlygotus pokyčius? Deloitte atliktoje studijoje „Blockchain: Democratised trust. Distributed ledgers and the future of value”, yra pateikiamos rekomendacijos, kokius klausimus verslas ir viešasis sektorius pirmiausia turėtų nagrinėti, ir į kokias sritis kreipti dėmesį, pritaikant paskirstytuosius žurnalus savo veikloje.  Pirmiausia, organizacijos, kaip teigiama studijoje, turėtų agresyviai nagrinėti scenarijus, kuriuose blockchain keistų operacijas, vertės kūrimo grandines ir verslo modelius. Jos turėtų ieškoti efektyvumo augimo lėtų, brangių ir nepatikimų transakcijų srityse ir diegti naujus partnerystės ir bendradarbiavimo modelius. Atkreipiamas dėmesys ir į suinteresuotų asmenų švietimą, nes skirtingai, nei kitų naujų technologijų (pavyzdžiui, mobiliųjų įrenginių, analitikos ar debesų kompiuterijos atveju) atveju, blockhain galimybės ir svarba šiai dienai dar menkai suprantama.  

Šiandien dar sunku prognozuoti, kaip greitai blockchain technologija taps nepastebima ir neatskiriama kiekvienos veiklos ir verslo dalis. Kai kurie entuziastai teigia, kad dabartiniai transakcijų tarpininkai dėl blockchain galimybių greitu metu taps nebeaktualūs. Tačiau šiandien jau aišku, kad ši inovacija bus ir toliau sparčiai vystoma, o kartu su kitomis inovacijomis, tokiomis, kaip daiktų internetas ir dirbtinis intelektas, anksčiau ar vėliau pakeis esamus verslo modelius.

Teisinė analizė neskubinama

„Blockchain“ sąlygotą progresą̨ gali stabdyti ir tam tikros rizikos bei iššūkiai. Iki šiol neaiškus „blockchain“ teisinis statusas ir reguliacinė aplinka. Paskirstytųjų̨ žurnalų technologija daugeliu atvejų turėtų veikti už nacionalinių valstybių̨ ribų, tačiau, nors finansinių paslaugų reguliavimas vis dažniau derinamas tarptautiniu lygiu, nėra bendros sistemos ir tarptautinių finansinių standartų. Šalys linkusios atidėti teisinę analizę, tinkamo teisinio pagrindo paiešką ir daugiausia dėmesio skiria konkretiems technologijos panaudojimo atvejams.

Kadangi „blockchain“ paremta nekintamų įrašų sistema, tai reikia įvertinti ir teisiniu aspektu – ar sistema būtų laikoma galutine duomenų įrašo turėtoja? Kitaip sakant, kyla nuosavybės teisės į turtą, tinkamos dokumentacijos rizikos. Pavyzdžiui, teisme gali kilti įrodymų tinkamumo klausimas, t. y. ar įrašai ir jų duomenys be pagrindžiančių dokumentų apskritai gali būti laikomi nuosavybe. Viena išeičių – sukurti tam tikrus galutinius registrus.


Taip pat neatsakyti ir kiti teisiniai klausimai, susiję su asmens duomenų, informacijos apsauga, vieta, vartotojų teisių apsauga, intelektine ir civiline atsakomybe. Be to, prieš pritaikant „blockchain“, teks keisti jau egzistuojančias sistemas, o tam būtina iš anksto numatyti pereinamąjį laikotarpį. 

Kaip „blockchain” gali padėti Lietuvai?

Kaip „blockchain” technologiją panaudoti verslo plėtrai ir gerovės augimui Lietuvoje? Pirmuosius pilotinius projektus galėtume įgyvendinti viešajame sektoriuje – pavyzdžiui panaudojant  „blockchain” sistemą valstybės dokumentų arba nuosavybės įrašų saugojimui. Dabar tam ypatingai palankus laikas, nes viešojo sektoriaus projektus galime įgyvendinti Europos Sąjungos fondų lėšomis, o ir kitos šalys nestovi vietoje -  prieš savaitę apie ambicingas „blockchain“ iniciatyvas paskelbė Ukrainos vyriausybė. Ne mažiau svarbu tai, kad decentralizavimo projektai įgalina kokybiškesnes viešąsias paslaugas, sprendžia valdžios institucijų nesusikalbėjimo problemas ir mažina viešojo sektoriaus kaštus. Tuo pačiu metu būtų prisidedama prie „blockchain“ kompetencijų, reikalingų tarptautinėje rinkoje augimo ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos skatinimo.

Norint tapti matomiems pasaulio mastu, svarbu sudaryti palankią ekosistemą mūsų šalyje kurtis startuoliams,– pradedant mokesčių politika, talentų pritraukimo ir inovacijų skatinimo programomis ir baigiant konkrečiais projektais, leidžiančias ekosistemos dalyviams naudotis bandomosiomis platformomis. Geraisiais pavyzdžiais galėtų būti Singapūro centrinis bankas, šių metų kovo mėnesį paskelbęs apie sėkmingą „blockchain” pilotinį projektą tarpbankinių pavedimų srityje, Dubajaus miestas, skyręs „blockchain” kūrybinės sesijos pirmos vietos laimėtojui 100 000 USD prizą ar Jungtinės Karalystės centrinis bankas, prieš kelias dienas pakvietęs srities startuolius kartu dirbti „blockchain“ privatumo užtikrinimo ir duomenų analizės srityse.

Deloitte atliktoje studijoje „Blockchain: Democratised trust. Distributed ledgers and the future of value” yra pateikiamos rekomendacijos, į kokias sritis kreipti dėmesį, pritaikant paskirstytuosius žurnalus savo veikloje. Organizacijoms pradėti reiktų nuo švietimo ir pokalbių su verslo partneriais, srities ekspertais ir verslo konsultantais. Tokių pokalbių metu būtų vertinga pasidomėti jau įgyvendinamais „blockchain“ projektais kitose šakos įmonėse ir detaliau paanalizuoti konkrečius taikymo atvejus konkrečiame versle. Pirmiausia organizacijoms vertėtų nagrinėti scenarijus, kuriuose „blockchain“ keistų operacijas, vertės kūrimo grandines ir verslo modelius. Jos turėtų ieškoti efektyvumo augimo lėtų, brangių ir nepatikimų transakcijų srityse ir diegti naujus partnerystės ir bendradarbiavimo modelius. Radus konkrečią taikymo sritį, prieš diegiant technologiją plačiu mastu, rekomenduojama įgyvendinti koncepcijos tikrinimo ir pilotinius projektus.

Startuolių kūrėjams technologija atveria ne tik naujų paslaugų ir produktų galimybes, bet ir patrauklius įrankius kapitalo pritraukimui. Šiam tikslui naudojamas populiarėjantis ICO (angl. Initial Coin Offering) mechanizmas, savo esme panašus į viešąjį akcijų platinimą ir naudojamas finansuoti atviro kodo projektams, kai kūrėjams ir dalyviams yra atlyginama virtualiomis valiutomis, o šis atlygis naudojamas projektų plėtrai. Harward Business Review straipsnyje „What Initial Coin Offerings Are and Why VC Firms Care“ vertinama, kad naudojantis ICO jau yra pritraukta daugiau, nei 270 M$ kapitalo. Lyginant su įprastais startuolių veiklos finansavimo modeliais, ICO leidžia kapitalą pritraukti greičiau, o kūrėjai yra mažiau suvaržyti investuotojų apribojimais ir taisyklėmis. 

Neabejotina, jog „blockchain“ kartu su kitomis inovacijomis, tokiomis kaip daiktų internetas ir dirbtinis intelektas, greitu metu neatpažįstamai keis esamus verslo modelius, todėl šiems pokyčiams ruoštis reikia jau dabar.

Dr. Tomas Ambrasas Deloitte Vyresnysis teisininkas

Dr. Tomas Ambrasas

Deloitte Lietuva vyresnysis teisininkas

tel: 8 5 255 3049

 

Dainius Kuncė Deloitte Lietuva

Dainius Kuncė

Deloitte Lietuva Valdymo konsultacijų vyresnysis IT projektų vadovas

tel: 8 5 255 3018

 

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?