Pranešimai žiniasklaidai

Pasitikėjimas – pagrindinis ateities kartos verslo lyderių bruožas

Vidurio Europos regiono studentai – ateities kartos lyderiai – savo kompetencijas vertina labai gerai. Tai – viena pagrindinių tarptautinės audito ir konsultacijų įmonės Deloitte projekto „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje 2015“ išvadų, iliustruojančių 2500 apklaustų studentų ir absolventų, atstovaujančių įvairiems Vidurio Europos regiono universitetams, požiūrį į darbą, asmeninį gyvenimą bei išsilavinimą.

Išanalizavus Vidurio Europos regiono absolventų apklausos rezultatus, išskirti keturi respondentų tipai: ambicingieji „Fast Trackers“, energingieji „Eager Beavers“, visapusiškieji „All Rounders“ ir pasyvieji „By-Standers.“ Dauguma apklaustų Lietuvos studentų priklauso energingajam „Eager Beaver“ tipui, kuriam būdingas profesinis sąžiningumas, aukšta darbo etika ir noras dirbti komandoje, tačiau 19 proc. Lietuvos respondentų atitinka By-Standers tipą, t.y. planuojantys dirbti tik tose srityse, kur gali pritaikyti jau turimas kompetencijas, taip pat norintys daugiau laiko skirti neprofesinei veiklai, retai besijaučiantys gerai po sunkios darbo dienos. Visi keturi respondentų tipai turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl organizacijoms būtų vertinga įdarbinti kuo įvairesnių tipų specialistus.

Pasiruošimas profesinei veiklai ir darbo paieškai

Deloitte atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos studentai yra vis dėlto pesimistiškai nusiteikę dėl pasiruošimo profesinei veiklai. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais Lietuvoje buvo įgyvendinta nemažai įvairių mokymo programų, kurių tikslas – suteikti jaunimui kuo daugiau žinių ir įgūdžių, kaip integruotis į darbo rinką, net 60 proc. absolventų teigė, jog jie nesijaučia puikiai pasiruošę savo profesinės veiklos pradžiai, o 33 proc. pripažino, kad nėra pasirengę darbo paieškos procesams.

Tiek ankstesnė Deloitte apklausa (2013 m.), tiek ir naujieji rezultatai atskleidžia studentų pasitenkinimo lygio kritimą, kai kalbama apie aukštųjų mokyklų galimybes paruošti studentus  profesinei veiklai. 2015 m. tik 16 proc. Vidurio Europos regiono respondentų tvirtino, kad jų Alma mater tinkamai paruošė darbo paieškos procesams ar pačiai profesinei veiklai.

Deloitte projekto „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje 2015“ ataskaita

Išskirtinis pasitikėjimas savimi

Iš apklausos rezultatų akivaizdu, kad didžioji dauguma jaunųjų respondentų itin pasitiki savimi ir savo gebėjimais. Net 73 proc. apklaustųjų Lietuvos studentų mano esą ateities kartos lyderiai, t.y. jie yra įsitikinę, kad draugai ir/ar kolegos apibūdintų juos kaip chrizmatiškas, iniciatyvias ir komunikabilias asmenybes. Vertindami savo kompetencijas, lietuvaičiai jaučiasi stiprūs komunikabilumo, sprendimų priėmimo, naujų dalykų įsisavinimo bei profesinių užduočių planavimo srityse.

Šis aukštas lietuvių studentų pasitikėjimo rodiklis nestebina, kadangi visame Vidurio Europos regione absolventų pasitikėjimo savo gebėjimais ir kompetencijomis lygis yra aukštas bei siekia 75 proc. Apklaustieji studentai yra įsitikinę, kad sunkiai dirbant galima pasiekti daug daugiau už kitus, kurie įdeda mažiau pastangų.

„Džiugu tai, kad Lietuvos studentų ambicijos ir ryžtas steigti naujus verslus neblėsta. Tiek 2013 m., tiek 2015 m. Lietuvos jaunųjų talentų verslumo ambicijos buvo didžiausios Vidurio Europos regione (atitinkamai 18 proc. ir 15.9 proc.). Pastaraisiais metais itin suaktyvėjusi startuolių veikla tik patvirtina, jog Lietuvos absolventams būdingi verslumo, iniciatyvumo, lyderystės bruožai. Taigi tikėtina, kad Lietuvos ateities kartos lyderiai ir toliau steigs nuosavus verslus, stengsis kurti naujas darbo vietas ir tokiu būdu prisidės prie šalies augimo ir vystymosi“, – teigia Deloitte vadovaujantysis partneris Saulius Bakas.

Kaip išsirinkti geriausią darbo pasiūlymą?

Renkantis darbą, Lietuvos ir Vidurio Europos regiono absolventams prioritetu išlieka galimybė įgyti naujus ir tobulinti jau esamus įgūdžius. Patrauklus atlygis, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, puiki atmosfera biure bei geri santykiai su kolegomis taip pat yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių apsispręsti dėl konkretaus darbo pasiūlymo. Panašius darbo pasirinkimo veiksnius studentai įvardijo ir 2013 m., papildomai akcentuodami galimybę dirbti su įdomiais projektais.

Deloitte partneris Vidurio Europos regionui Gavin Flook teigia: „Konkurencija dėl geriausių jaunųjų talentų – tiek vadovaujančio lygmens, tiek ekspertų lygmens – yra intensyvi. Šie rezultatai patvirtina ankstesnės apklausos, atliktos 2013 m., rezultatus, kurie parodė, jog renkantis darbą nematerialios darbuotojų skatinimo priemonės, nereikalaujančios daug sąnaudų, yra tokios pat svarbios kaip solidus atlyginimas. Akivaizdu, kad įmonės gali konkuruoti dėl talentų, naudodamos ne vien tik finansinio atlygio, bet ir papildomas priemones“, – pabrėžia Gavin Flook. 

Absolventų mobilumas ir emigracija

Remiantis apklausos rezultatais, Lietuvos absolventai (53.9 proc.) ypač išsiskiria iš kitų Vidurio Europos regiono jaunųjų talentų dėl to, jog yra mažiausiai linkę emigruoti dėl profesinių priežasčių – dauguma karjerą pradėtų arba ją tęstų Lietuvoje, jei jiems būtų pasiūlytas patrauklus darbo pasiūlymas. Tuo tarpu net trys ketvirtadaliai (49 proc.) Vidurio Europos regiono absolventų yra pasiryžę išvykti į užsienį profesiniais tikslais (nors, lyginant su ankstesnės apklausos duomenimis, viso regiono respondentų noras emigruoti taip pat mažėja (2013 m. – 70 proc.)).

Akivaizdu, jog per kelerius metus Lietuvos studentų pozicija emigracijos klausimais išties pasikeitė. 2013 m. apklausos duomenimis, dauguma Lietuvos studentų (net 79 proc.) buvo pasiruošę emigruoti dėl įdomaus darbo pasiūlymo. Tikėtina, kad šį pokytį lėmė faktas, jog pastaraisiais metais studentai mato vis daugiau galimybių tobulėti Lietuvoje ir tai rodo tam tikras gerėjančias Lietuvos perspektyvas. 

Atlygis už darbą ir motyvacija

Galimybė  įgyti naujų žinių  bei tobulinti esamus profesinius įgūdžius, taip pat papildomų motyvacinių priemonių sistema  (pvz. paaukštinimas, padidintas atlyginimas, premijos ar kt.) yra svarbiausi motyvatoriai darbe, kuriuos akcentavo visi apklausti Vidurio Europos regiono studentai. Lyginant su ankstesnės apklausos duomenimis, akivaizdžių pokyčių nėra, pagrindiniai motyvatoriai išlieka tie patys.

Visų Vidurio Europos regiono respondentų atlygio už darbą lūkesčiai buvo didesni (dažnai – ir daug didesni) už vidutinį metinį atlygį. Dauguma apklaustų Lietuvos studentų tikisi 751-1000 Eur darbo užmokesčio, tuo tarpu penktadalis sutiktų dirbti ir už žemesnį nei 500 Eur atlygį. Lyginant su ankstesniais rezultatais, moterų finansiniai lūkesčiai akivaizdžiai auga: šiemet 15 proc. Lietuvos absolvenčių tikisi 1750 – 2000 Eur atlygio.

„Neabejoju, kad dauguma šių perspektyvių jaunų žmonių ilgainiui uždirbs daugiau nei vidutinį atlyginimą, tačiau tikėtina, kad jie turės susitaikyti su mažesniu užmokesčiu karjeros pradžioje“, – teigia S. Bakas.

Future Leaders want to be seen - check out what's on their wall...

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?