First Steps in the Labour Market

Įžvalgos

Pirmieji žingsniai darbo rinkoje

Tarptautinė studentų ir absolventų apklausa

Pusė talentingiausių Vidurio Europos ir Lietuvos jaunuolių siekia būti savo srities ekspertais, tačiau nebūtinai vadovaujančiose pareigose. Bet tai nereiškia, kad būsimi ekspertai neturi vadovavimo ambicijų ‒ daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) apklaustųjų iš Lietuvos tiki, kad jų draugai apibūdintų juos kaip gerus lyderius.

Deloitte apklausos rezultatai iliustruoja beveik 6000 apklaustų studentų ir absolventų, atstovaujančių įvairiems Vidurio Europos regiono universitetams, požiūrį į darbą, asmeninį gyvenimą bei išsilavinimą.

Pagrindinės išvados // Lietuva

„Pirmieji žingsniai darbo rinkoje“ – tai tarptautinis Deloitte tyrimas, orientuotas į Vidurio Europos (taip pat − ir Lietuvos) studentų ir absolventų, netrukus tapsiančių darbo rinkos dalimi, gebėjimus, patirtį, požiūrį bei lūkesčius. Pateikiame apibendrintas Lietuvos tūkstantmečio kartos nuomones pagrindiniais lyderystės, motyvacijos, darbo užmokesčio bei įvairovės darbe klausimais.

Pirmieji žingsniai darbo rinkoje (PDF)

Darbo užmokesčio lūkesčiai

Lietuvos studentai ir absolventai tikisi, kad pradinis jų darbo užmokestis sieks 951-1150 Eur. Vienas iš keturių apklaustųjų taip pat tikisi, jog darbo užmokestis bus ne mažesnis nei 750 Eur, kai tuo tarpu 8 proc. respondentų norėtų uždirbti 1500 Eur ar daugiau. Šiuo metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (2017 m. III ketvirčio) yra 850,80 Eur. Pažymėtina, kad vyrai tikisi geresnio darbo užmokesčio nei moterys: 34 proc. respondentų vyrų norėtų, kad darbo užmokestis būtų didesnis nei 1350 Eur, o tuo tarpu moterų, kurių lūkesčiai yra panašūs, yra mažiau nei pusė, lyginant su vyrų grupe, ‒ 16,1 proc.

Salaries and other rewards

Karjeros planai

Beveik pusė (47 proc.) tyrime dalyvaujančių Lietuvos tūkstantmečio kartos atstovų siekia dirbti savo srities ekspertais, tačiau nebūtinai vadovaujančiose pareigose ‒  taip teigiančių moterų buvo daugiau (50 proc.) nei vyrų (40 proc.). Įdomu tai, kad net jei darbas tenkintų lūkesčius, respondentai mano, kad vis tiek ieškotų kitų galimybių dėl: nepakankamai vertinamo jų darbo, blogos atmosferos darbe ir probleminių santykių su kolegomis, menkų karjeros galimybių. Pasak respondentų, jie taip pat apsvarstytų geresnį finansinį pasiūlymą iš kito darbdavio.

Motyvatoriai

Lietuviams pagrindinis veiksnys, stiprinantis motyvaciją darbe, yra galimybė išmokti ką nors naujo arba pagilinti savo turimas profesines žinias. Lietuvos tūkstantmečio kartos atstovai taip pat vertina profesinę naudą, įskaitant materialinę. Be to, jie taip pat nori gauti užduočių, atitinkančių jų profesinius interesus ir suteikiančių galimybę išplėsti savo socialinius tinklus bei kurti prasmingus ryšius su kitais.

Importance of work

Protų nutekėjimas

Daugiau nei ketvirtadalis respondentų (27 proc., šiek tiek daugiau nei Vidurio Europos vidurkis ‒ 23 proc.) išreiškė norą dirbti Lietuvoje ‒ moterų, norinčių likti šalyje, buvo daugiau nei vyrų.

Vyrų ir moterų požiūris į lyderystę

Pasak Lietuvos tūkstantmečio kartos atstovų, didieji lyderiai, visų pirma, turi rūpintis savo darbuotojų profesiniu augimu ir plėtra, jie taip pat turi daryti teigiamą poveikį klientams ir remti ilgalaikę organizacijos ateitį. Labai maža procentinė dalis apklaustųjų (šiek tiek daugiau nei 2 proc.) mano, kad trumpalaikių finansinių tikslų įgyvendinimas taip pat yra vienas iš lyderio prioritetų. Panašus respondentų skaičius manė, jog tikroji lyderystė apima rūpinimąsi savo darbuotojų pajamomis ir nauda.

Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos respondentai norėtų tapti lyderiais ‒ daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) apklaustųjų mano, kad jų draugai apibūdintų juos kaip gerus lyderius. Respondentų nuomone, tikrasis lyderis turi būti charizmatiškas ir išsiskirti strateginiu mąstymu. Pažymėtina, kad nors 66 proc. respondentų itin gerai vertina savo lyderio savybes, vyrai (71 proc.) yra labiau linkę taip manyti nei moterys (64 proc.).

Leadership and competencies

Geri įgūdžiai – išskyrus atvejus, kai kalbama apie darbo paiešką

Lietuvos tūkstantmečio kartos atstovai optimistiškai vertina savo pasirengimo lygį profesinio gyvenimo iššūkiams, laukiantiems po studijų baigimo. Tik 19 proc. šalies respondentų mano, kad jie, kaip universitetų absolventai, yra blogai pasirengę būsimam darbui. Tai yra kur kas mažesnis pesimizmo rodiklis nei 34 proc. siekiantis Vidurio Europos šalių vidurkis.

Nors ir pasitikintys savo profesiniais gebėjimais, lietuviai, kaip ir daugelis kitų tautybių atstovų regione, kur kas skeptiškiau vertina savo darbo paieškos įgūdžius: tik 16 proc. respondentų jaučiasi esą gerai pasirengę darbo paieškos procesui po studijų baigimo, tuo tarpu 11 proc. ir 39 proc. apklaustųjų mano, kad yra atitinkamai „labai blogai“ ir „blogai“ tam pasiruošę.

Kita vertus, pastebima teigiama tendencija, galinti sušvelninti šią susidariusią neigiamą situaciją, ‒ tai pačių respondentų paskelbtas pasirengimo lygis, kuris yra atvirkščiai proporcingas jų amžiui: tik 16 proc. 25-30 metų amžiaus apklaustųjų jaučiasi esą tinkamai pasirengę darbo paieškoms, kai tuo tarpu 18-24 metų amžiaus grupėje taip manančių buvo 5 procentiniais punktais daugiau ‒ 21 proc.

Įvairovė darbe

Apklausti Lietuvos studentai ir absolventai vertina įvairovę: 93 proc. apklaustųjų išreiškė norą dirbti organizacijoje, kuri yra įsipareigojusi užtikrinti savo darbuotojų įvairovę (pagal amžių, lytį ir tautybę). Taip pat svarbu pažymėti tai, kad jauni žmonės gerbia patyrusius ir vyresnius kolegas: didžioji dauguma mano (89 proc.), kad vyresnio amžiaus darbuotojai, turintys ilgesnę karjerą, yra neįkainojamas žinių šaltinis.

Celebrating differences

Uoliai besimokantys, o ne sprendžiantys problemas?

Kaip lietuviai vertina savo ir savo bendraamžių sugebėjimus? Dauguma mano, kad jų įgūdžiai yra tokio paties arba šiek tiek aukštesnio lygio, ‒ tai atspindi didelį pasitikėjimą savimi ir teigiamą savęs vertinimą. Didžiausiu savo turtu lietuviai įvardijo šias kompetencijas: gebėjimas efektyviai mokytis naujų dalykų (67 proc.), komunikabilumas (63 proc.), komandinis darbas (60 proc.) ir loginis / analitinis mąstymas (60 proc.). Kita vertus, respondentų manymu, jiems trūksta verslumo dvasios (25 proc.), problemų sprendimo įgūdžių (49 proc.) ir didesnio atsparumo stresui (32 proc.).

Tūkstantmečio kartos tipai

Nepaisant daugelio panašumų, analizuojant Vidurio Europos regiono studentų bei absolventų apklausos rezultatus išryškėjo keturi pagrindiniai tūkstantmečio kartos atstovų tipai: ambicingieji „Fast Trackers“, energingieji „Eager Beavers“, visapusiškieji „All Rounders“ ir pasyvieji „By-Standers“. 

Nors laimingas socialinis ir šeimyninis gyvenimas bei gera sveikata yra svarbiau už profesinę sėkmę visiems tipams, 38% respondentų teigia, kad jų gyvenimas sukasi aplink darbą. Be to, 85% respondentų mano, kad nauda, kurią teikia darbas, yra esminis žmogiškojo potencialo realizavimas bei socialinių ir finansinių tikslų įgyvendinimas. Net 83% rinktųsi dirbti, net jei jų padėtis leistų to nedaryti.