Naujienos

Nuo naujųjų metų atsirado pareiga juridiniams asmenims išviešinti galutinius naudos gavėjus

2019 m. sausio 2 d.

Šiame pranešime pateikiame informaciją apie 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimus, kurie nustato reikalavimą juridiniams asmenims nustatyti ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – JADIS) registruoti informaciją apie juridinių asmenų galutinius naudos gavėjus.

Pareiga teikti informaciją apie galutinius naudos gavėjus galės būti įgyvendinta priėmus atitinkamus JADIS nuostatų pakeitimus ir pritaikius informacinę sistemą tokių duomenų registravimui. Nepaisant to, kad Įstatymas nustato pareigą registruoti galutinius naudos gavėjus nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau faktiškai ši pareiga atsiras tik nuo atitinkamų JADIS sistemų pakeitimo. Nuostatų pakeitimų ir sistemos atnaujinimo tikimasi jau 2019 m. I- ąjį pusmetį, todėl patartina iš anksto pradėti rinkti įstatymo reikalaujamus duomenis ir būti pasiruošusiems juos pateikti JADIS tvarkytojui.

Duomenys apie galutinius naudos gavėjus

Pareiga rinkti tikslią informaciją apie galutinius naudos gavėjus nustatyta visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, išskyrus tuos, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė.
Informacija apie galutinius naudos gavėjus, kurią privalu gauti, atnaujinti ir saugoti:

  • Vardas, pavardė;
  • Gimimo data;
  • Asmens kodas;
  • Valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • Gyvenamoji vieta;
  • Juridiniame asmenyje turimos nuosavybės teisės ir jų apimtis (akcijų skaičius procentais, balsavimo teisių skaičius procentais) arba kitokios kontrolės teisės (pvz., asmuo yra valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais).

Nurodyta informacija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo turės būti pateikta JADIS.

Kas yra galutinis naudos gavėjas?

Naudos gavėju įmonėje laikomas fizinis asmuo, kuris yra kliento savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Naudos gavėju laikomas:

  • Tiesioginis įmonės savininkas – fizinis asmuo, kuris turi 25% ir vieną akciją arba didesnę nei 25% juridinio asmens nuosavybės dalį;
  • Netiesioginis įmonės savininkas – fizinis asmuo, kuris kontroliuoja bendrovę, kuri turi 25% ir vieną akciją arba didesnę kaip 25% įmonės nuosavybės dalį; 
  • Kontroliuoja juridinį asmenį kitais būdais, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus akcines bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai. Laikoma, kad fizinis asmuo kontroliuoja bendrovę kitais būdais, jei jis:

        a) turi daugumą įmonės balsavimo teisių;
        b) turi teisę skirti arba atleisti daugumą įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių ir kartu yra tos įmonės akcininkas;
        c) turi teisę įmonei daryti lemiamą įtaką pagal su ta bendrove sudarytą sutartį arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatas;

  • Vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo laikomas galutiniu naudos gavėju tuo atveju, jei panaudojus visas įmanomas priemones fizinis asmuo nenustatytas ar jei kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra tikrasis naudos gavėjas. Vyresnysis vadovas – pakankamai aukštas pareigas einantis darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie bendrovei kylančią pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ir atsakingas už sprendimų, galinčių paveikti kylančią riziką, priėmimą. Dažniausiai tai bus vykdantysis direktorius ar jo įgaliotas asmuo. 

Nustatytų reikalavimų nesilaikymo teisinės pasekmės

Įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimas asmenims užtraukia baudą nuo 500 EUR iki 1 800 EUR, o juridinių asmenų vadovams – nuo 2 000 EUR iki 3 500 EUR. Padaryti pakartotinai, šie nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 1 500 EUR iki 5 200 EUR, o juridinių asmenų vadovams – nuo 3 500 EUR iki 5 800 EUR. 

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog už minėtų reikalavimų pažeidimą juridinio asmens vadovui paskyrus ne mažesnę kaip 1 500 EUR baudą, remiantis nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais, juridinis asmuo bus vertinamas kaip neatitinkantis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų ir bus įrašomas į viešai skelbiamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą vieneriems metams. Mokesčių mokėtojas, neatitinkantis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, bus pašalintas iš viešųjų pirkimų procedūrų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Pastaba: ši apžvalga yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisiškai įpareigojančia išvada.

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?