Naujienos apie Deloitte

„Wealthtech“ ateina demokratizuoti investicijų rinkos

Deloitte Legal technologijų ir duomenų apsaugos praktikos grupės vadovės Monikos Žlabienės komentaras

Po „fifintech“ skėčiu plėtojasi vadinamasis „wealthtech“ sektorius, kurio žaidėjai bando supurtyti investicinių paslaugų rinką pateikdami skaitmeninių gerovės valdymo, investavimo, taupymo sprendimų plačiajai auditorijai.

Tai – ne mokėjimo paslaugos, momentiniai mokėjimai, elektroniniai pinigai ir kiti terminai, kurie dažniausiai minimi kalbant apie „fintech“ sektorių. „Wealthtech“ žaidėjus kaip atskirą „fintech“ porūšį išskiria technologijų ir skaitmeninių sprendimų taikymas taupymo, investavimo, turto valdymo paslaugoms.

„Wealthtech“ terminas finansų pasaulio žiniasklaidoje vėl garsiau nuskambėjo šią savaitę, kai Europos indėlių platforma „Raisin“ iš investuotojų, tarp kurių ir mokėjimų gigantė „Paypal“, pritraukė 114 mln. USD investiciją plėtrai į naujas rinkas. Tai kol kas – viena didžiausių 2013 m. Vokietijoje įkurta „Raisin“ naudojasi europinio bankų sektoriaus reguliavimo atveriama galimybe veikti visoje Europoje ir per savo platformą siūlo taupantiesiems gauti naudos iš nusistovėjusių skirtingų palūkanų už indėlius įvairiose Europos šalyse. Tai ypač aktualu Vokietijoje, kurioje indėlių palūkanos artimos nuliui.

„Wealthtech“ tendencijos

Rinkos dalyviai neabejoja, kad, tobulėjant dirbtinio intelekto panaudojimui ir duomenų analitikai, skaitmenizacijai, „wealthtech“ į taupymo, investavimo, turto valdymo sritis atneš naujų investavimo įrankių, praplės mažmeniniams investuotojams prieinamų finansinių priemonių asortimentą.

„Dėl technologijų turto valdymo sektoriaus paslaugomis galės pasinaudoti ir mažiau kapitalo turintys asmenys, be to, šis sektorius tampa paprastesnis ir suprantamesnis vidutiniam investuotojui, nes technologijos palengvina komunikaciją. Pavyzdžiui, „fintech“ įmonių kuriamos tarpusavio skolinimo platformos suteikia vartotojams tiesioginio prisijungimo ir investavimo galimybę be poreikio pasitelkti platų tarpininkų tinklą, leidžia investuotojams uždirbti didesnę grąžą, o besiskolinantiems greičiau pasiskolinti“, – sako Monika Žlabienė, advokatų profesinės bendrijos „Deloitte Legal“ technologijų ir duomenų apsaugos praktikos grupės vadovė.

Daugiau kaip trečdalis „wealthtech“ sprendimų susiję su robotų patarėjų (angl. robo advisors) paslaugomis.

„Tradicinio gerovės valdymo modelio atveju vartotojai patarimo dažniausiai klausia savo turto valdymo konsultanto. Tačiau konsultantas pasiekiamas ne visuomet, jo patarimas yra ribotas dėl turimos patirties ir žinių, be to, žmogus dažnai gali ir nežinoti, ko konsultanto klausti, – sako p. Žlabienė. – Panaudodamos konsultantus robotus ir dirbtinio intelekto technologiją, „fintech“ bendrovės keičia situaciją iš esmės ir suteikia galimybę vartotojams gauti greitą, jų poreikius ir rizikos lygį bei apetitą atitinkantį investavimo patarimą internetu.“

Pirmieji robotai patarėjai atsirado dar 2008 m., jiems tobulėjant ir plečiantis, rinkos dalyviai jau netolimoje ateityje prognozuoja jų integraciją su kitomis finansinėmis paslaugomis ar „fintech“ sprendimais, kurie sudarytų sąlygas sukurti virtualius finansų asistentus. Vėlgi, įdarbinant dirbtinį intelektą ir duomenų analitiką.

Atitinkamai naujų, pigių ir paprastų taupymo, finansų planavimo, investicijų valdymo įrankių asortimento plėtra plačiajai auditorijai į finansų rinkas atvertų naujus kanalus ne vien tradiciniu būdu: bankas – finansų maklerio įmonė ir finansų rinkos ar bankas – investicinis fondas, III pakopos pensijų fondas. Tai galėtų paskatinti savarankiškai investuoti žmones, kurie iki šiol to niekad nedarė ar nesusimąstydavo, svarsto „wealthtech“ sektoriaus vizionieriai.

Monika Žlabienė

Deloitte Legal technologijų ir duomenų apsaugos praktikos grupės vadovė

open in new window Susisiekite

Poveikis sektoriui

Gerovės valdymo sektorius, į kurį braunasi „wealthtech“ žaidėjai, pagal skaitmenizaciją atsilieka nuo mažmeninės ar investicinės bankininkystės, teigia p. Žlabienė.

„Vis didėjantis atotrūkis tarp gerovės valdymo bendrovių pelningumo ir jų rinkos apimties rodo, kad tradiciniai gerovės valdytojų verslo modeliai nebesugeba sėkmingai aptarnauti klientų“, – teigia „Deloitte Legal“ technologijų ir duomenų apsaugos praktikos grupės vadovė. – Tai lemia bręstantį pokytį gerovės valdymo sektoriuje. Vis didesnę gerovės valdymo sektoriaus rinkos dalį užims nišinės „fintech“ įmonės, kurios padės vartotojams paprasčiau įdarbinti pinigus ar kaupti lėšas ir jas aktyviai panaudoti.“

Kaip rodo „Deloitte“ parengta inovacijų privačiosios bankininkystės ir gerovės valdymo sektoriuje ataskaita, tradicinių sektoriaus žaidėjų pelningumas iš gerovės valdymo nuolat mažėjo dar nuo 2000 m. ir iki 2015 m. susitraukė per 40%, nors lygiagrečiai privačiosios bankininkystės galima aptarnauti rinka Europoje, jeigu matuotume pagal Europos namų ūkių su milijoniniu finansiniu turtu skaičių, išaugo per 60%.

„Siekdami išlikti pelningi ateityje, tradiciniai gerovės valdytojai neabejotinai turės keisti verslo modelį ir įdarbinti technologijas, ypač atsižvelgdami į tai, kad tūkstantmečio karta, kuri yra spontaniška, greitai priimanti sprendimus ir itin atvira technologijoms, yra sparčiai augantis gerovės valdytojų klientų segmentas“, – sako p. Žlabienė.

Tačiau kaip rodo ta pati „Deloitte“ ataskaita, vos 20% gerovės valdytojų naudojasi robotų patarėjų įrankiais, 30% mano tai pritaikyti nebent ateityje, kai robotai patarėjai taps labiau pažengę, o pusė neturi planų įdiegti šios sprendimo. Pasyvumas išlieka, nors robotų patarėjų rinkos potencialo Europoje augimas ir matuojamas nuo 3 mlrd. USD 2015 m. iki 110 mlrd. USD 2020 m.

Daugiau skaitykite: vz.lt

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

Susijusios temos