Įžvalgos

Europos Komisija paskelbė ilgai lauktą bendrovių teisės reformą

Balandžio 25 d. Europos Komisija paskelbė siūlymus, susijusius su bendrovių veikla Europos Sąjungoje. Reformos tikslas – supaprastinti bendrovių steigimą, visose Europos Sąjungos valstybėse narėse sukuriant galimybę steigti bendroves skaitmeniniu būdu, ir palengvinti bendrovių veiklos perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą.

„Deloitte Legal“ partneris Gintautas Bartkus pastebi, kad „tai reikšmingas žingsnis atnaujinant ir reformuojant bendrovių teisę Europos Sąjungoje. Prie šių dokumentų dirbta daugiau nei metus. Reikia tikėtis, kad valstybės narės pritars siūlomai reformai ir neatsitiks taip, kaip atsitiko su kitomis geromis Europos Komisijos iniciatyvomis, kai valstybės narės dėl įvairių priežasčių, dažnai neturinčių nieko bendro su bendrovių veikla, „nužudydavo“ pasiūlymą. Taip, pavyzdžiui, atsitiko su puikia Europos privačios bendrovės iniciatyva, kuri galėjo reikšmingai sumažinti administracinę naštą, tenkančią verslui.“

G.Bartkus, būdamas Europos Komisijos bendrovių teisės ekspertu, prisidėjo prie šio Europos Sąjungos bendrovių teisės reformos projekto rengimo.

Planuojama, kad vien bendrovių steigimas skaitmeniniu būdu sumažins steigimo kaštus daugiau nei tris kartus ir užtruks dvigubai mažiau laiko nei registruojant bendrovę popieriniu formatu. Reformos dokumentai reikalauja, kad valstybės narės sudarytų galimybes verslininkams įsteigti bendrovę kitoje valstybėje narėje, fiziškai neatvykstant į pasirinktą valstybę. Nors Lietuva akivaizdžiai pirmauja bendrovių skaitmeninio registravimo srityje, turime dar kur pasitemti. Reforma siekiama praplėsti nemokamai teikiamos informacijos apimtis, padidinti jos prieinamumą paieškoje naudojant automatizuotus procesus, sudaryti galimybes plačiau naudoti kitas verslui priimtinas kalbas, o informaciją apie bendrovės veiklą valstybės institucijoms pateikti tik vieną kartą – registrui.

Reformos dokumentai supaprastina ir harmonizuoja bendrovių judėjimą tarp valstybių narių. Bendrovės tai galės padaryti sujungiant skirtingus juridinius asmenis arba juos skaidant, o taip pat keičiant vieną teisinę formą į kitą. Sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, atliekant šiuos veiksmus, yra harmonizuojamos. Valstybės narės neturės galimybių nustatyti kokias nors šių procesų ypatybes ir tokiu būdu sukelti neaiškumų ar net apriboti bendrovių judėjimą. Europos Komisijos skaičiavimais, tai leis bendrovėms kiekvieno proceso metu sutaupyti nuo 12 iki 19 tūkstančių eurų.

„Viena iš priežasčių, kodėl susijungimų, peržengiančių vienos valstybės narės teritoriją, nėra daug – skirtingi valstybės narių nustatyti režimai, kurie tarpusavyje nesiderina. Numatoma, kad, užtikrinus smulkių akcininkų, kreditorių ir darbuotojų teises taip, kaip numato reformos dokumentai, nekils jokių kliūčių bendrovių susijungimui,“ – teigia „Deloitte Legal“ partneris Gintautas Bartkus.

Europos Komisijos pasiūlyme yra numatyta ir kita svarbi galimybė – bendrovių skaidymas, kai skaidymas peržengia keletą valstybių narių teritoriją, ir bendrovių teisinės formos pakeitimas. Skirtingai nuo susijungimų, ši sritis nebuvo reglamentuojama Europos Sąjungos dokumentais, o tai neretai praktikoje reikšdavo, kad, pavyzdžiui, bendrovė, norėdama pakeisti savo teisinę formą iš latviškos uždarosios akcinės bendrovės į lietuvišką, turėdavo nutraukti veiklą Latvijoje ir iš naujo pradėti veiklą Lietuvoje, taip prarasdama sudarytas sutartis ir darbuotojus.

Plačiau apie bendrovių teisės reformą Europos Sąjungoje galima rasti Europos Komisijos puslapyje

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?