Naujienos

Covid-19 krizė: Darbo teisė

Covid-19 krizė: Lietuva

Atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Karantino režimo trukmė - nuo kovo 16 d. 00 val. iki gegužės 31 d. 24 val.

Atnaujinta: 2020 m. gegužės 6 d.

  • Karantino režimas pratęsiamas iki gegužės 31 d., 24:00;
  • Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su kelionių apribojimais, kurie bus sušvelninti taip:


 

Atnaujinta: 2020 m. balandžio 8 d.

2020 m. balandžio 7 d. Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, susijusioms su galimybe gauti valstybės subsidijas, kai ekstremalios situacijos ir karantino metu darbuotojams paskelbta prastova, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims.

SUBSIDIJOS DARBDAVIAMS

                                                     Subsidija                                                             Papildomos prievolės darbdaviams
90% nuo DU per prastovą 90% nuo DU per prastovą Ne daugiau kaip 607 EUR (1 MMA) bruto

Išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbo vietų bent 3 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos

Apie prastovos paskelbimą informuoti VDI (informavimo formą galite rasti čia)

Prastovos metu negalima reikalauti darbuotojo vykdyti darbo funkcijas

70% nuo DU per prastovą Ne daugiau kaip 910,5 EUR (1,5 MMA) bruto

Jeigu darbuotojui prastova DK 47 str. 1 d. 2 p. nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai. Subsidija mokama, kol tęsiasi ekstremali situacija ir karantinas.

Veiksmų eiga subsidijai gauti:

1. Darbdavys paskelbia prastovą darbuotojui arba darbuotojų grupei;

2. Per 1 darbo dieną informuojama VDI (jei prastova paskelbta iki 2020-04-08, tuomet pranešti reikia iki 2020-04-14);

3. Darbdavys kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos – pirmą kartą iki einamojo mėnesio pabaigos, kitus kartus iki mėnesio 15 dienos imtinai;

4. Užimtumo tarnyba sprendimą priima per 5 darbo dienas;

5. Subsidija išmokama iki einamojo mėnesio pabaigos.

 

IŠMOKOS SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS

Priimtuose Užimtumo įstatymo pakeitimuose numatyta, kad fiksuoto dydžio išmoka bus mokama, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo atitiks visas šias sąlygas:

  • Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo;
  • Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
  • Neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir „Sodrai“;
  • Juridinis asmuo neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.

Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek savarankiškų veiklų vykdo, numatytas išmokos dydis – 257 EUR už kalendorinį mėnesį.

Įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai

2020 m. balandžio 8 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai dėl prastovos skelbimo esant ekstremaliai situacijai ir karantinui, kurie Seime buvo priimti 2020 m. kovo 31 d.

Atnaujinta: 2020 m. balandžio 1 d.

SEIMAS SUSIAURINO SUBSIDIJŲ GAVĖJŲ RATĄ IR ATIDĖJO SPRENDIMĄ DĖL SUBSIDIJŲ UŽ DARBO UŽMOKESTĮ

Kovo 31 d. Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, susijusioms su prastovos skelbimu. Vis dėlto, verslo laukti sprendimai dėl subsidijų buvo atidėti iki kito Seimo posėdžio (balandžio 7 d., antradienio).

PRASTOVOS SKELBIMAS DĖL KARANTINO

Skelbiant prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino (DK 47 str. 1 d. 2 p.), turi būti visos šios sąlygos:

  • nėra sutartyje sulygto darbo dėl ekstremalios situacijos ir karantino (pvz. ne maisto prekių parduotuvė buvo uždaryta);
  • darbuotojas neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu;
  •  nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo (jei darbdavys pasiūlė dirbti kitą darbą);
  • mokamas ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis 607 EUR (jei sulygta visa darbo laiko norma), neatsižvelgiant į darbo sutartyje nustatytą užmokestį;
  • pareiga apie paskelbtą prastovą pranešti Valstybinei darbo inspekcijai per 1 darbo dieną.

Daugiau informacijos apie priimtą įstatymo projektą galima rasti čia.

KITOS PRASTOVOS SKELBIMO GALIMYBĖS

Tuo atveju, kai situacija neatitinka aukščiau išvardintų sąlygų prastovai skelbti, tačiau darbo įmonėje nėra dėl ekonominės situacijos/rinkos, darbdavys gali skelbti prastovą remdamasis DK 47 str. 1 d. 1 p. ir atitinkamai apmokėti nustatyta tvarka:

  • Už 1-ą prastovos dieną: 100% vidutinio darbo užmokesčio;
  • Už 2-ą ir 3-ą prastovos dieną: 2/3 vidutinio darbo užmokesčio;
  • Už 4-ą ir likusias prastovos dienas: 40% vidutinio darbo užmokesčio.

Prastovos metu darbo užmokestis negali būti žemesnis nei minimali mėnesinė alga – 607 EUR (visą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams).

Atnaujinta: 2020 m. kovo 27 d.

Vyriausybė siūlo Darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo pakeitimus

Kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio metu buvo nuspręsta teikti siūlymą Seimui keisti šiuo metu galiojančias Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo nuostatas.

Prastovos skelbimas

Siūloma keisti DK 47 str. 1 d. 2 p. numatant, kad darbdavys gali skelbti prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino, kai yra abi šios sąlygos:

(i) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, ir

(ii) dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Taigi tuo atveju, kai darbuotojas turės galimybę dirbti nuotoliniu būdu arba priims darbdavio pasiūlymą dirbti kitą darbą, prastovos skelbimas šiuo pagrindu nebus galimas.

Pareiga apie prastovą informuoti VDI

Siūloma įpareigoti darbdavį, paskelbusį prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną apie taip informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Subsidijos darbo užmokesčiui

Užimtumo įstatymo projekte numatyta, kad darbdaviai, nepriklausomai nuo ekonominės veiklos srities, galės kreiptis dėl subsidijų darbuotojo darbo užmokesčiui, jei:

(i) paskelbė darbuotojams prastovą DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu;

(ii) neatleido darbuotojų pagal DK 57 ir 59 str. nuostatas (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės  ir/ar darbdavio valia);

(iii) nesuteikė darbuotojams nemokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti:

(i) didesnis negu iki paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis ir

(ii) mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga (607 EUR bruto).

Subsidijos dydis darbdavio pasirinkimu, sudarys:

(i) 70% nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos dydžio (910,5 EUR bruto). Šiuo atveju darbuotojo darbo vieta turės būti išlaikoma bent 3 mėn. po ekstremaliosios situacijos ir karantino; 

(ii) 90% nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip minimalioji mėnesinė alga (607 EUR bruto). Darbuotojo darbo vieta turės būti išlaikoma bent 6 mėn. po ekstremaliosios situacijos ir karantino. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartys galės būti nutraukiamos DK 55, 56, 58 ir 60 str. pagrindais.

Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims

Siūlomose Užimtumo įstatymo pataisose numatoma, kad fiksuoto dydžio išmoka bus mokama, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo atitiks visas šias sąlygas:

(i) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo;

(ii) vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;

(iii) neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir „Sodrai“; (iv) neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.

Vienam savarankiškai dirbančiam siūloma skirti ir mokėti vieną išmoką, nepriklausomai nuo to, kiek savarankiškų veiklų vykdo. Numatytas išmokos dydis – 257 EUR už kalendorinį mėnesį.

Atkreipiame dėmesį, kad Seimas aukščiau nurodytus Vyriausybės siūlymus svarstys kovo 31 d. posėdyje.

Atnaujinta: 2020 m. kovo 26 d.

Aktualiausi kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktų pakeitimai darbo teisės srityje

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija bei karantinas, priimtais teisės aktų pakeitimais siekiama sudaryti galimybes lanksčiau reguliuoti darbo teisinius santykius ir užtikrinti reikiamą pagalbą darbdaviams, kurie dėl susiklosčiusios padėties yra priversti skelbti prastovą.

PRASTOVA

* Įtvirtinama galimybė darbdaviui skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Paskelbus prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino, taikomos šios taisyklės:

(i)           iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;

(ii)          prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį (kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Darbdaviui (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas) patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka (detalesnė informacija skirsnyje „Subsidijos darbo užmokesčiui“);

(iii)        darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius ar darbo valandų per dieną skaičius. Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis taisyklėmis, proporcingai. 

Priimtus įstatymo pakeitimus galima rasti čia.

SUBSIDIJOS DARBO UŽMOKESČIUI

* Darbdaviams, paskelbusiems prastovą dėl ekstremalios padėties šalyje ar karantino, bus suteikiamos subsidijos darbo užmokesčiui. 

Sektorius Darbdavys Valstybė
Sektorius
Sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai 10% nuo darbuotojo atlyginimo 90% nuo darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau nei minimalioji mėnesinė alga (607  EUR bruto) Ekstremalios situacijos ar karantino metu, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Pareiga darbdaviui išlaikyti darbuotoją ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.  
Kituose sektoriuose 40% nuo darbuoto o atlyginimo 60% nuo darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau nei minimalioji mėnesinė alga (607  EUR bruto)

 

Žadama, kad kreiptis dėl subsidijos bus galima nuo 2020 m. balandžio 5 d. Konkreti subsidijų teikimo tvarka (procedūra) bus aiški, pakeitus/patvirtinus atitinkamus teisės aktus.

Konkreti subsidijų teikimo tvarka (procedūra) bus aiški, pakeitus/patvirtinus atitinkamus poįstatyminius teisės aktus. Daugiau informacijos galima rasti čia ir čia.

DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO DARBDAVIO INICIATYVA

*Įtvirtinta darbdavio pareiga pasiūlyti darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, dirbti nuotoliniu būdu.

Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Šios taisyklės taikomos tik tokiu atveju, kai dėl darbo pobūdžio darbuotojas turi galimybę dirbti nuotoliu būdu. Įstatymo pakeitimus galima rasti čia.

FIKSUOTA IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI

Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie šalia nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, bus mokama fiksuota 257 EUR dydžio išmoka už mėnesį.

Dėl fiksuoto dydžio išmokos reikės kreiptis į Užimtumo tarnybą nuo balandžio 5 dienos.

Išmoka priklausys visiems, dirbantiems savarankiškai, kurie:

• Iki kreipimosi dienos faktiškai vykdė veiklą.

• Yra sumokėję privalomas socialinio draudimo įmokas bent už 3 mėn. per pastaruosius metus ir neturi jokių įsiskolinimų „Sodrai“.

• Nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisnių santykių.

Fiksuoto dydžio išmoka priklausys ir tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie socialinio draudimo įmokas susimoka kartą per metus deklaruodami pajamas, nes jie yra sumokėję visas įmokas, kurias tuo metu faktiškai reikėjo sumokėti, o privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos kas mėnesį – už einamąjį mėnesį.

Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.

2020 m. kovo 16 d.

Atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Karantino režimo trukmė - nuo kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val.

Karantino metu:

- Darbuotojams rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu;

- Lietuvos Respublikos piliečiams draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai grįžtama į savo gyvenamąją ar darbo vietą;

- Užsieniečiams draudžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, išskyrus atvejus, kai asmenys turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, yra komercinių/tarptautinių krovinių vežimą vykdantys vairuotojai ir ekipažo nariai, asmenys turintys diplomato statusą;

- Draudžiama parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla. Draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams;

- Stabdoma švietimo institucijų veikla (ikimokyklinis ugdymas, mokyklos, universitetai), esant galimybei organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu; - Prekių judėjimas neribojamas;

- Asmenų judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje neribojamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą detalų ribojimų sąrašą galima rasti čia.

Žemiau rasite informaciją apie priemones darbo teisės kontekste, kurios galėtų padėti sumažinti neigiamas pasekmes Lietuvos verslui.

 

 

DARBAS NUOTOLINIU BŪDU

Jei darbo pobūdis leidžia darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, rekomenduojame darbovietėje paskelbti nuotolinio darbo politiką, įtraukiant žemiau nurodytas sąlygas:

1) Pareigą nedelsiant informuoti vietinį HR, jei darbuotojui nėra galimybių dirbti iš namų (dėl ligos, vaiko priežiūros ir pan.);

2) Pareigą nedelsiant informuoti vietinį HR, jei darbuotojas atsisako dirbti iš namų;

3) Darbo valandas (grafiką), kurių metu darbuotojas turėtų būti pasiekiamas el. paštu/telefonu;

4) Atsižvelgiant į darbo pobūdį, darbui suteikiamas naudoti darbo priemones, taip pat numatant ir darbuotojo patirtų išlaidų kompensavimo dydį/ribas;

5) Taisykles dėl viršvalandinio darbo, jei aktualu (pavyzdžiui, viršvalandinis darbas dirbamas tik esant atitinkamo darbuotojo patvirtinimui);

6) Preliminarų nuotolinio darbo laikotarpį;

7) Kitas konkrečias sąlygas, priklausančias nuo pareigų, verslo bei pramonės šakos.

Žemiau pateikiame variantus, kuriuos rekomenduojame apsvarstyti, jei darbuotojui nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu (darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu, neturi tokių galimybių arba negalima suteikti darbo dėl objektyvių priežasčių).

 

REKOMENDACIJOS

Jei nėra galimybės organizuoti nuotolinio darbo, rekomenduojame apsvarstyti toliau nurodytus variantus, siekiant sumažinti neigiamas pasekmes verslui ir darbuotojams:

1) Darbuotojas turėtų kreiptis dėl nedarbingumo pažymos, kai atitinka numatytas sąlygas (liga, maži vaikai, saviizoliacijos laikotarpis);

2) Kasmetinių atostogų suteikimas (būtinas darbuotojo sutikimas);

3) Darbo sutarčių pakeitimas, sutrumpinant darbo laiko normą tam tikram laikotarpiui (būtinas darbuotojo sutikimas);

4) Prastovos skelbimas, išmokant atitinkamas darbo užmokesčio proporcijas;

5) Darbo sutarčių nutraukimas, laikantis reikalavimų ir apribojimų numatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose.

 

SAVIIZOLIACIJA

Darbuotojai, kurie taiko saviizoliaciją namuose, turi teisę gauti ligos išmoką iki 14 kalendorinių dienų, kuri sudaro 62,06 proc. bruto darbo užmokesčio. Tokiu atveju darbdavys turi mokėti už pirmąsias 2 darbo dienas pagal darbo grafiką.

 

DARBUOTOJAI, AUGINANTYS VAIKUS

Darbuotojai, auginantys darželinukus, priešmokyklinukus ar pradinukus, gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų išdavimo. Už šį laikotarpį iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. bruto darbo užmokesčio (ligos išmoka nuo pirmos dienos mokama iš valstybės biudžeto). Praėjus 14 dienų, nedarbingumo laikotarpis gali būti pratęstas.

 

 

Advokatų profesinė bendrija „Deloitte Legal“, jos darbuotojai ar atstovai nėra atsakingi už www.deloittelegal.lt pateiktą informaciją ir konsultacijas, t. y. patarimai neturėtų būti vertinami kaip profesionali teisinė konsultacija ar paslauga. Prieš priimdami sprendimą ir imdamiesi bet kokių veiksmų, galinčių paveikti Jūsų finansinę būklę ar veiklą, pasikonsultuokite su kvalifikuotu profesionaliu teisės patarėju individualiai.

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?