Naujienos

Covid-19 krizė: Skatinimo priemonės

Covid-19 krizė: Lietuva

Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatomos skatinimo ir pagalbos priemonės verslui, kurios įsigaliotų Seimui priėmus atitinkamų teisės aktų pakeitimus.

ATNAUJINTA: 2020 Gegužės 14 d.

Valstybė, siekdama mažinti COVID-19 padarinius ekonomikai, įsteigė Pagalbos verslui fondą, kuris turėtų padėti užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės.


Fondo veiklą vykdys dvi naujai steigiamos valstybinės įmonės: uždaroji akcinė bendrovė „Valstybinis investicinis kapitalas“ (valdoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos) ir uždaroji akcinė bendrovė „Valstybinių investicijų valdymo agentūra“ (valdoma Finansų ministerijos). Į šių įmonių kapitalą bus investuojamos valstybės lėšos, atitinkamai 100 mln. ir 1 mln. eurų. Pradinės investicijos iš valstybės jau yra suplanuotos, bus siekiama kuo greičiau pritraukti ir privačių investuotojų lėšas.


Fondas investuotų tik į tas įmones, kurios patyrė finansinių sunkumų dėl COVID-19 ir neturi galimybių pasiskolinti ar gauti finansavimo iš rinkos. Taip pat fondas sieks padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvos įmonėms, kurių veiklos nutraukimas sukeltų grandininę reakciją ir paveiktų susijusius subjektus bei turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių.

ATNAUJINTA: 2020 Gegužės 13 d.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sudarė 34 tūkst. mikroįmonių sąrašą, kurias asmeniškai pakvies teikti paraišką subsidijai gauti.


Kvietimą teikti prašymą subsidijai gauti sulauks įmonės, kurios:

  • š. m. gegužės 1 d. turėjo ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojus;
  • yra įtrauktos į VMI sudarytus nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašus;
  • 2019 m. sumokėjo gyventojų pajamų mokestį į savivaldybės ir valstybės biudžetus;
  • nėra bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos.

Bendra vienai įmonei suteiktos pagalbos (įskaitant ir kitas priemones) suma neturi viršyti 200 tūkst. eurų per pastaruosius trejus mokestinius metus. Įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, suma neturi viršyti 100 tūkst. eurų; žemės ūkio sektoriaus vienai įmonei – 20 tūkst. eurų; žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus vienai įmonei – 30 tūkst. eurų.


Subsidija apskaičiuojama pagal įmonės 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą:

  • jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM siekia iki 1 tūkst. eurų, tai skiriama minimali 500 eurų subsidija;
  • jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma;
  • jei pareiškėjo 2019 metais sumokėta GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.
     

ATNAUJINTA: 2020 Balandžio 21 d.

Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės savo gyventojams, patiriantiems finansinių rūpesčių dėl COVID-19 epidemos paskelbto karantino, siūlo pagalbą.

VILNIAUS miesto savivaldybė:

  • Pritarė sprendimui sugrąžinti prieš karantiną lauko kavinių, ne maisto prekių paviljonų, gėlių ir suvenyrų kioskų savininkams sumokėtas rinkliavas, nes veikla buvo apribota ir draudžiama. Be to nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2020 metus yra atleisti visi lauko kavinių savininkai. Per mėnesį nuo pateikto prašymo bus sugrąžinta vietinė rinkliava už tiek dienų, kiek verslininkai ir prekiautojai negalėjo pasinaudoti išduotais leidimais.
  • Karantino laikotarpiu vilniečius atleido nuo nekilnojamojo turto nuomos  mokesčių mokėjimo. Šia savivaldybės pagalba gali pasinaudoti turintys nekilnojamojo turto ar žemės sklypus, taip pat valstybinės žemės nuomininkai, vykdantys kultūros, laisvalaikio, maitinimo įstaigų ir kitas veiklas. Net jei karantino metu savivaldybės patalpų nuomininkai rado būdą kaip dalinai veikti galbūt kitomis formomis, kol jų pagrindinė veikla negalima dėl karantino apribojimų, jie taip pat yra atleidžiami nuo nuomos mokesčio.
  • Numatė finansinę pagalbą gyventojams - visi, kurių pajamos karantino metu sumažėjo iki 437,50 Eur asmeniui (gyvenant vienam) arba kai vienam šeimos nariui tenka 375 Eur suma, šiuo laikotarpiu gaus išmoką iki 975 Eur priklausomai nuo šeimos dydžio. Vilniaus miesto savivaldybė numačiusi skirti vienkartinę, tikslinę ir atskirais atvejais periodinę finansinę paramą visiems vilniečiams, kurie finansiškai nukentėjo dėl karantino paskelbimo.

KLAIPĖDOS miesto savivaldybė:

  • Atleidžia nuo vietinių rinkliavų už išorinę reklamą ant Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių objektų.
    • Atleidžia nuo prekybos ir paslaugų teikimo miesto viešosiose vietose vietinės rinkliavos prekybos ir paslaugų veikloms, draudžiamoms karantino laikotarpiu.
  • Atideda nuomos mokesčio už savivaldybės nekilnojamąjį turtą mokėjimą. Nuomos mokesčio mokėjimas gali būti atidedamas nuomininkams, kurių vykdoma veikla patenka į karantino režimo laikotarpiu draudžiamų veiklų sąrašą arba nuomininkams, kurie sustabdo savo veiklą išsinuomotose patalpose ir nesinaudoja patalpomis paskelbus karantino režimą.

ATNAUJINTA: 2020 Balandžio 8 d.

Atsakas COVID-19: pagalba žemės ūkio sektoriui

Siekiant sušvelninti koronaviruso protrūkio padarinius, Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimus, kurie:

  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondui leis garantijas teikti ir už paskolas, skirtas darbo užmokesčiui sumokėti; 
  • palūkanų bei lizingo garantinės įmokos kompensavimas padidintas iki 100 proc.;
  • palūkanų kompensacijos ūkio subjektus pasieks kas mėnesį, o ne kas ketvirtį, kaip buvo anksčiau.

Iki 2020 m. gruodžio 1 d. į pirminę žemės ūkio produktų gamybą investuojantiems kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, lizingu perkantiems žemės ūkio techniką, ir (ar) į kitą veiklą investuojantiems kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, lizingu perkantiems gamybinę įrangą ir (ar) įrenginius, kompensuojama 100 proc. garantinės įmokos, kuri mokama bendrovei už garantijos suteikimą.

Nauja paskolų taisyklių redakcija numato, kad už paskolų, paimtų po taisyklių įsigaliojimo ir suteiktų su bendrovės individualia garantija, palūkanas, sumokėtas iki 2020 m. gruodžio 31 d., kompensuojama 100 proc. (vietoje buvusių 80 proc.) sumokėtų palūkanų. Maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama pagalba, padidinta iki 8 proc. (vietoje buvusių 6 proc.). Palūkanų kompensacijas taip pat galima skirti ir už paskolas, skirtas darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams mokėti.

ATNAUJINTA: 2020 Balandžio 6 d.

Kova su COVID-19: startuoja pagalbos verslui priemonės

Iš 5 mlrd. verslui skatinti ir ekonomikai gaivinti skirtų priemonių beveik ketvirtadalis – 1,3 mlrd. eurų – yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinioje, kuri jau penktadienį (Balandžio 3) pradėjo įgyvendinti pagalbos verslui planą:

  • Nuo Balandžio 3 d. smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis į INVEGA dėl palūkanų kompensavimo;
  • Nuo balandžio 5 d. savarankiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai, kurie dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo išleidžia darbuotojus į prastovas, jau gali kreiptis dėl išmokų ir subsidijų į Užimtumo tarnybą;
  • Balandžio 10 d. startuos nauja priemonė, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės galės kreiptis dėl paskolų sąskaitoms apmokėti tiekėjams, su kuriais įmonės negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos;
  • Nuo balandžio 14 d. smulkios ir vidutinės įmonės, kurios susidūrė su sunkumais dėl koronaviruso, galės kreiptis dėl paskolų likvidumui palaikyti (pinigus naudoti darbo užmokesčio daliai kompensuoti, nuomai ir kitoms būtinoms išlaidoms). Finansavimas bus skiriamas per vieną dieną.
  • Balandžio 15 d. pradės veikti COVID fondas laikinų sunkumų patiriančioms vidutinėms ir didelėms įmonėms. Kuriamas fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizinės situacijos.
  • Balandžio 16 d. numatyta pradėti teikti portfelines garantijas žymiai palankesnėmis sąlygomis. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, valstybės garantijoms skirtas fondas padidintas daugiau nei dvigubai.

ATNAUJINTA: 2020 Balandžio 2 d.

Vyriausybė nutarė steigti fondą, kuris investuos į sunkumus dėl COVID-19 patiriantį verslą

Siekiant mažinti COVID-19 padarinius ekonomikai, Vyriausybė priėmė sprendimą steigti Pagalbos verslui fondą – COVID-19. Šis fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizinės situacijos. Fondas turi būti įsteigtas ir pradėti veikti ne vėliau nei balandžio 15 d.

Fondas investuotų į šalyje veikiančių įmonių, kurios dėl nepalankios epideminės situacijos patyrė finansinių sunkumų, keliančių riziką komercinės veiklos tęstinumui, nuosavybės vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius ir fondo lėšomis būtų teikiamos paskolos įmonėms šalia jau veikiančių kitų finansavimo priemonių. Fondo lėšas numatoma naudoti tik tais atvejais, kai nebėra galimybių pritraukti reikiamų lėšų kitokiais būdais.

Įsteigus naująjį fondą, bus skolinama ir investuojama tiesiogiai, o ne per finansinius tarpininkus. Skolinimui bus naudojamos įvairios finansų rinkoje taikomos priemonės: paskolos, obligacijos, konvertuojamosios obligacijos, akcijos, taip pat pritraukiamos kitų investuotojų lėšos.

Fondas bus finansuojamas valstybės lėšomis – pradiniame etape tam planuojama skirti 100 mln. eurų.

ATNAUJINTA: 2020 Balandžio 1 d.

Aktualūs įstatymo pakeitimai finansines paslaugas teikiančioms įstaigoms/įmonėms

Siekiant išplėsti finansų rinkos dalyvių, kuriems Lietuvos bankas savo nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais galėtų teikti paskolas, užtikrintas įkeičiamu Lietuvos bankui tinkamu turtu, sąrašą, Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. kovo 31 d. priėmė Lietuvos banko įstatymo pakeitimus (projekto reg. Nr. XIIIP-4651(2).

Priimtos pataisos numato, jog iškilus likvidumo problemoms, paskolas Lietuvos bankas galės teikti mokėjimo, elektroninių pinigų, vertybinių popierių, draudimo, lizingo ir kitoms finansines paslaugas teikiančioms įstaigoms/įmonėms. Iki šiol tokio pobūdžio paskolas Lietuvos bankas galėjo teikti kredito įstaigoms.

Į Lietuvos banką dėl likvidumo paskolos galės kreiptis mokios, bet laikinų likvidumo problemų turinčios finansines paslaugas teikiančios įstaigos/įmonės. Kaip nurodė Lietuvos bankas, Lietuvos bankas likvidumo paskolas teiktų toms įstaigoms/įmonėms, kurių veikla yra reikšminga tvariam šalies finansų sistemos veikimui, taip pat toms, kurios turi Lietuvos bankui tinkamo užstato ir kurios išnaudojo visas kitas galimybes pasiskolinti likvidumui, pavyzdžiui, banko ar kito asmens paskolas, akcininkų įnašus.

Šios sąlygos pirmiausia reiškia tai, kad paskolos būtų teikiamos tik tokioms finansines paslaugas teikiančioms įstaigoms/įmonėms, kurių veikla yra reikšminga nepertraukiamam ir saugiam Lietuvos Respublikos finansų sistemos veikimui. Taip pat, jog siekiant gauti paskolą, įstaiga/įmonė turėtų įkeisti turtą. Galiausia, prieš kreipiantis į Lietuvos banką dėl tokios paskolos suteikimo, įstaigos/įmonės turės išnaudoti visas įmanomas galimybes pasiskolinti likvidumui, t. y. Lietuvos banko suteikiama paskola turi likti paskutine opcija.

Kaip nurodė Lietuvos bankas, tokio pobūdžio paskolų teikimo tvarką Lietuvos bankas planuoja parengti šią savaitę. Dėl klausimo, ar įstaiga/įmonė yra reikšminga finansų sistemai bei ar ji atitinka kitas sąlygas paskolai gauti, spręstų Lietuvos banko likvidumo paskolų komitetas.

Lietuvos banko teigimu, tokios paskolos būtų teikiamos už Europos Centrinio Banko ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normą, padidintą vienu procentiniu punktu – šiuo metu jos būtų 1,25 proc.

ATNAUJINTA: 2020 Kovo 25 d.

Dėl COVID-19 paprastinamas ES fondų administravimas

Finansų ministerija praneša, kad Europos Sąjungos fondų administravimo sistema, įgyvendindama Vyriausybės priimtą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą (ESP), reaguodama į situaciją šalyje ir siekdama lankstumo, spartina investicijų pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programą tempą.

Finansų ministras jau patvirtino Laikinąją tvarką, skirtą Europos Sąjungos investicijų projektų administravimo supaprastinimams. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.

Tarp pagrindinių pakeitimų yra maksimalaus avanso didinimas iki 50 proc. (buvo 30 proc.), tai ypač aktualu projektų vykdytojams, kuriems stinga apyvartinių lėšų. Spartinant mokėjimus sudaryta galimybė dažniau teikti mokėjimo prašymus ir dvigubai sutrumpinti mokėjimo terminus. Atsisakoma ir reikalavimo rengti arba tikslinti investicinį projektą, kai įsigyjama medicininė įranga ar kitos sveikatos sektoriui reikalingos priemonės.  Su visais pakeitimais galima susipažinti www.esinvesticijos.lt tinklalapyje.

Finansų ministerija ir įgyvendinančiosios institucijos, siekdamos kuo lankstesnio ir sklandesnio ES fondų lėšomis įgyvendinamų projektų administravimo, projektų vykdytojus ragina: greičiau atsiskaityti su tiekėjais už pristatytas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Kol šalyje paskelbtas karantino režimas ir panašūs apribojimai, projekto veiklos ir patikros gali būti vykdomos nuotoliniu būdu, kai tokiu būdu projekto veiklų vykdyti neįmanoma ir jos turi būti atidėtos;

Taip pat yra sukurtas bendras sistemos el. paštas ESfondaiCOVID-19@cpva.lt, skirtas klausimams, susijusiems su ES investicijų administravimu, projektų įgyvendinimu (išlaidų tinkamumu), naujų priemonių planavimu.

 

 

VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus / draudimus veiklos vykdymui, paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriems automatiškai suteikiamos šios pagalbos priemonės – nevykdomas deklaruotų mokesčių išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių, o sudarius mokestinės paskolos sutartį, neskaičiuojamos palūkanos. Šiems mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

Ar mokesčių mokėtojas yra įtrauktas į sąrašą, galima pasitikrinti čia. Paieškoje reikia nurodyti pavadinimą arba įmonės kodą. Paiešką galima vykdyti ir pagal grupes, pasirenkant požymį „Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19".

Po karantino pabaigos, šios įmonės, mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai, be palūkanų sudaryti, turės du mėnesius.

ATNAUJINTA: 2020, Kovo 24 d.

Šiandien finansų ministras Vilius Šapoka pristatė 2 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą verslininkams, nukentėjusiems nuo COVID-19, kurie jau dabar gali kreiptis dėl papildomo finansavimo.

Paketas apima visus: tiek verslus, kurie sustojo visiškai, tiek verslus, kurie patiria sunkumus, tiek verslus, kurie mato naujas galimybes, verslus, kurie nori investuoti. Vis dėlto, finansavimas pirmiausia skiriamas verslui, kuris laikosi socialinės atsakomybės principų, siekia išlaikyti darbo vietas, nesiunčia darbuotojų neapmokamų atostogų, atsakingai elgiasi su verslo partneriais.

Pasak finansų ministro, paketas apima dotacijas, garantijas ir kitas finansines
priemones. 

Su sunkumais dėl COVID 19 susidūrę verslininkai, kuriems šiuo metu trūksta apyvartinių lėšų, turėtų peržiūrėti paskolų grąžinimą ar užtikrinti tolesnę veiklą, taip pat kreiptis į finansų įstaigas (bankus, lizingo ar faktoringo bendroves, kredito unijas, sutelktinio finansavimo platformas, kitas), kurios operatyviai suteiks visą reikalingą informaciją.

Finansų ministerijos priimtos iniciatyvos: 

  • trumpinami garantijų išdavimo vertinimo terminai, kuriamos naujos priemonės, jų įgyvendinimo schemos;
  • išplečiama apyvartinių paskolų sąvoka (paskolos/garantijos bus suteikiamos ne tik verslo plėtrai, bet ir likvidumui);
  • įtraukiamos papildomos finansavimo veiklos (pvz., NT vystymas); nelieka regioninių apribojimų; priemonės bus prieinamos ir didelėms įmonėms;
  • išplečiamos paslaugų tiekėjų ratas (gali prisijungti alternatyvūs finansuotojai);
  • daugiau nei 4 kartus padidintas garantijų limitas;
  • palūkanos bus kompensuojamos 6 mėnesius (paskoloms nuo karantino paskelbimo), kai bankai suteikia paskolos grąžinimo atostogas.

Šiuo metu galioja ir yra tinkamos naudoti visos esamos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir kitų agentūrų siūlomos priemonės verslui.

 

Koronaviruso sprendimams skiriama 164 mln. EUR ES parama: kvietimas galioja tik iki kovo 18 d.

Europos Komisija ragina startuolius ir MVĮ, kurios diegia technologijas ir naujoves, bei kurios galėtų padėti gydyti, tirti, stebėti ar kitais aspektais prisidėti prie koronaviruso protrūkio mažinimo, nepraleisti naujo  Europos inovacijų Tarybos (EIC) finansavimo etapo. Galutinis paraiškų pateikimo EIC (EIC Accelerator) terminas yra Trečiadienis, kovo 18 d., 17:00 val. (Briuselio laiku). Šis kvietimas, kurio biudžetas yra 164 mln. EUR,  yra "iš apačios į viršų", t. y. nėra iš anksto nustatytų teminių prioritetų, o pareiškėjai, galintys pasiūlyti naujovių koronaviruso srityje, bus vertinami taip pat, kaip ir kiti pareiškėjai. Nepaisant to, Komisija sieks paspartinti EIC dotacijų ir mišraus finansavimo skyrimą (derinant investicijas į dotacijas ir nuosavo kapitalo investicijas), susijusį su atitinkamomis koronaviruso inovacijomis, taip pat sudarys palankesnes sąlygas gauti kitų finansavimo ir investavimo šaltinių.

Jei norite, mūsų pagalbos rengiant atitinkamą paraišką, kreipkitės į vietinę Deloitte komandą.

Tikslas – Padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas

Priemonės:

1.   Valstybės lėšomis iki trijų mėnesių prisidėti darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Valstybės lėšų dalis 60 proc. bet ne daugiau kaip MMA.

Planuojama skirti suma – 250 mln. eurų. Jos bus skiriamos iš Garantinio fondo ir ES lėšų.

2.   Užtikrinti ligos išmokas prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius, kai švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose nustatomas karantino režimas.

Planuojama skirti suma – 200 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, taip pat bus skolinamasi.

3.   Iki trijų mėnesių mokėti savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 257 eurų dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl karantino režimo negali vykdyti savo veiklos.

Planuojama skirti suma – 50 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, taip pat bus skolinamasi.

4.   Prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpį netekusiems darbo nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją.

Tikslas – Padėti verslui išsaugoti likvidumą

Priemonės:

1.   Suteikti mokestines paskolas atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų;

2.   Sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais;

3.   Atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų;

4.   Sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą;

5.   Padidinti Žemos ūkio paskolų garantijų fondo ir INVEGA garantijų limitą 500 milijonų eurų ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas;

6.   Mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos;

7.   Rekomenduoti savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties NT, žemės mokesčių.

Tikslas – Skatinti ekonomiką

Priemonės:

1.   Spartinti investicijų programas (1,2 mlrd. eurų) greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą (ES lėšos ir Valstybės investicijų programa);

2.   Perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims (ES lėšos). Šiai priemonei numatoma skirti 250 mln. eurų;

3.   Spartinti valstybės biudžeto asignavimų einamosioms išlaidoms naudojimą (Valstybės biudžetas);

4.   Leisti naudoti visas Klimato kaitosprogramos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovacijos programą (Valstybės biudžeto, ES lėšos, kitos viešosios lėšos). Šiai priemonei numatoma skirti 250 mln. eurų;

5.   Įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą ir sudaryti galimybės juridiniams ir fiziniams asmenims aukoti lėšas;

6.   Nustatyti papildomą valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esame finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką. Šiai priemonei numatoma skirti 500 mln. eurų;

7.   Rekomenduoti Lietuvos bankui imtis šių kredito įstaigų reguliacinių priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2 milijardais eurų:

a.    Kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų sumažinimas;

b.    Likvidumo rezervų sumažinimas;

c.     Kitų priežiūrinių priemonių sumažinimas.

 

Advokatų profesinė bendrija „Deloitte Legal“, jos darbuotojai ar atstovai nėra atsakingi už www.deloittelegal.lt pateiktą informaciją ir konsultacijas, t. y. patarimai neturėtų būti vertinami kaip profesionali teisinė konsultacija ar paslauga. Prieš priimdami sprendimą ir imdamiesi bet kokių veiksmų, galinčių paveikti Jūsų finansinę būklę ar veiklą, pasikonsultuokite su kvalifikuotu profesionaliu teisės patarėju individualiai.

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?