Pranešimai žiniasklaidai

ICO gresia daug griežtesnis reguliavimas

Indrė Ambrasūnaitė

Praeitą savaitę Seime svarstytas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama praplėsti klientų tapatybės nustatymo procese naudojamų dokumentų sąrašą. Tačiau tai ne vienintelis įstatymo pakeitimo projektas į kurį reikėtų atkreipti dėmesį.

Įstatymo projektu siūloma nuo šių metų gegužės 1 d. finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams leisti klientą identifikuoti ir pagal Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Praktika naudoti vairuotojo pažymėjimą kliento identifikacijos tikslais yra paplitusi ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje, Estijoje, ir kt. Tokio įstatymo pakeitimo priėmimas yra itin svarbus Brexit kontekste, kadangi Didžiosios Britanijos įmonės pagal vairuotojo pažymėjimą identifikuotus klientus galėtų be trikdžių perkelti į Lietuvoje įsteigtas finansų įstaigas. Taip pat priėmus įstatymo pakeitimą kliento tapatybės nustatymui būtų galima naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. Nepaisant to, finansų įstaigoms ir įpareigotiems subjektams išliktų pareiga įvertinti kliento geografinės rizikos veiksnius, remiantis kitais patikimais ir nepriklausomais šaltiniais (pavyzdžiui, informacija, gauta iš Gyventojų registro, ir pan.).

Šis įstatymo pakeitimo projektas sulaukė itin daug diskusijų ir Seime buvo svarstomas jau antrą kartą. Pirmą kartą nusprendus įstatymo pakeitimui nepritarti, šį kartą Seimas nusprendė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl šio projekto antikorupcinio vertinimo išvados, siekiant įvertinti, ar toks teisinis reglamentavimas nesudarys sąlygų pasielgti nesąžiningai, neteisingai, neskaidriai ar neobjektyviai. Sulaukus Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, minėtas įstatymo pakeitimo projektas artimiausiu metu Seime bus svarstomas pakartotinai.

 

Pirmieji 5-ąją AML direktyvą įgyvendinantys įstatymo pakeitimai

Minėtas įstatymo pakeitimo projektas nėra vienintelis. Nors 2018 m. gegužės 30 d. Europos Sąjungos priimtos 5-osios AML direktyvos nuostatas privaloma perkelti į nacionalinę teisę iki 2020 m. sausio 10 d., tikėtina, jog Lietuvą dalis direktyvos atnešamų pokyčių turėtų pasiekti kur kas ankščiau. Jau šių metų balandžio mėnesio antroje pusėje, Seimas svarstys Finansų ministerijos parengtą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo iš dalies įgyvendinamos 5-osios AML direktyvos nuostatos.

Neseniai pasaulyje praūžus virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (ICO) bangai, Finansų ministerija įstatymo projekto nuostatomis siūlo dar labiau praplėsti direktyva įpareigotųjų asmenų ratą ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus taikyti:

  • ne tik įmonėms, kurios užsiima virtualiosios valiutos keitimo, įskaitant ir virtualiosios valiutos pirkimą bei pardavimą, į įprastas valiutas (t. y. į teisėtomis mokėjimo priemonėmis paskelbtas monetas ir banknotus bei elektroninius pinigus) veikla; bet ir
  • įmonėms, kurios keičia vieną virtualiąją valiutą į kitą virtualiąją valiutą; ar
  • įmonėms, kurios užsiima ICO veikla.

Patvirtinus įstatymo pakeitimą, visi minėtomis veiklomis užsiimantys subjektai nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. būtų įpareigoti laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, pavyzdžiui, atlikti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą bei tolimesnę jų dalykinių santykių stebėseną. Tokiu būdu siekiama kaip įmanoma greičiau užtikrinti skaidrias ir aiškias sąlygas virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams, sumažinti pinigų plovimo riziką virtualiųjų valiutų investuotojams ir virtualiųjų valiutų keityklų vartotojams bei užtikrinti efektyvią pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją ir didesnį šių veiklų skaidrumą.

Siūlomi įstatymo pakeitimai taip pat turėtų ženkliai sutrumpinti kliento tapatybės nustatymo laiką. Šiuo metu nustatant kliento tapatybę jam fiziškai dalyvaujant ar nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo visais atvejais reikalauti asmens tapatybės dokumento ar leidimo gyventi Lietuvoje, o juridinių asmenų atveju – tapatybę patvirtinančių dokumentų ar šių dokumentų kopijų, patvirtintų notaro. Priėmus įstatymo pakeitimą, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nebeprivalės reikalauti iš klientų šių dokumentų, jeigu kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingą informaciją jie gali gauti tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Tokiu atveju klientas gautą informaciją turės patvirtinti parašu, išskyrus tam tikras išimtis.

 

Kas laukia toliau?

Likusios direktyvos nuostatos, neįgyvendintos aukščiau nurodytu pakeitimu, turės būti perkeltos į Lietuvos teisę iki 2020 m. sausio 10 d. Minėtomis direktyvos nuostatomis siekiama didesnio skaidrumo ir kovos su pinigų plovimu taisyklių griežtinimo.

Išplėstas įpareigotųjų subjektų ratas

Atsiskaitymų virtualiosiomis valiutomis (pavyzdžiui Bitcoin, Ethereum ir kt.) vis daugėja ir tikėtina, jog ateityje tokių atsiskaitymų skaičius dar labiau išaugs. Virtualiosios valiutos jų turėtojams suteikia didelį anonimiškumą, o tai sudaro galimybes asmenims panaudoti jas neteisėtais tikslais.

Siekiant išspręsti šią problemą, 5-ojoje AML direktyvoje įtvirtinta, jog pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklės bus taikomos ir virtualiųjų valiutų keitimo bei elektroninės piniginės paslaugų teikėjams. Perkėlus direktyvos nuostatas, verslininkams kils naujų pareigų, siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų atitiktį. Jie privalės įsidiegti vidines procedūras, leidžiančias nustatyti virtualiąsias valiutas naudojančio kliento ir naudos gavėjo tapatybę, įvertinti kliento riziką, atlikti nuolatinę kliento dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėseną ir kita.

Be to, direktyvoje įtvirtintos naujovės bus taikomos ir kai kuriems privatiems asmenims, pavyzdžiui, mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantiems asmenims, tam tikriems nekilnojamojo turto agentams, tarpininkaujantiems nekilnojamojo turto nuomos sandoriuose, bei meno kūrinių pardavėjams ar tarpininkams, įskaitant meno galerijas, aukcionų namus bei laisvuosius uostus.

Didesnis skaidrumas

Svarbu atkreipti dėmesį, jog po 5-osios AML direktyvos įsigaliojimo informacija apie naudos gavėjus bus prieinama ne tik kompetentingoms institucijoms ar įpareigotiesiems subjektams, bet ir plačiajai visuomenei, t. y. bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, net ir neturint teisėto intereso. Tokiu atveju fiziniams ar juridiniams asmenims teikiama informacija apims bent jau naudos gavėjo vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, gyvenamosios vietos šalį ir pilietybę, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį. Vienintelė išimtis - informacija apie patikos fondo ir panašios juridinės struktūros naudos gavėjus. Norint ją gauti, bus privaloma įrodyti fizinio ar juridinio asmens teisėtą interesą.

Viešai prieinami svarbių viešųjų pareigų sąrašai

Iki šiol verslininkams kildavo sunkumų identifikuoti politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis užsienio valstybėse, kadangi direktyvoje pateikiamas tik bendras svarbių viešųjų pareigų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, nebuvo aišku kokios gi viešosios pareigos atskirose valstybėse laikomos svarbiomis.

Nustatyti politiškai pažeidžiamą (paveikiamą) asmenį ir pritaikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą ir papildomas rizikos mažinimo priemones yra itin svarbu, nes jis kelia didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Taigi direktyva nustato pareigą visoms valstybėms narėms sudaryti ir nuolat atnaujinti svarbių viešųjų pareigų sąrašus. Šie sąrašai turės būti skelbiami viešai, todėl finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai galės lengvai pasitikrinti, ar toje valstybėje narėje asmuo užima svarbias viešąsias pareigas bei yra laikomas politiškai pažeidžiamu. Taip bus užtikrinta, jog įpareigotieji subjektai tinkamai ir laiku identifikuotų politiškai pažeidžiamus asmenis ir imtųsi priemonių galimam pinigų plovimui ar teroristų finansavimui sustabdyti. 

 

Pranešimą parengė Indrė Ambrasūnaitė. 

Susisiekite: iambrasunaite@deloittece.com 

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?