Įžvalgos

Kova su pinigų plovimo grėsme įgauna pagreitį

Dr. Tomas Ambrasas, Deloitte Lietuva vyresnysis teisininkas

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Poveikis rinkai

Neteisėti pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui, reputacijai,  kelia grėsmę valstybės vystymuisi, daro įtaką socialinėje sferoje. Pinigų plovimas ir teroristų finansavimas (toliau - PP/TF) tai tam tikra „pilkoji zona“, kuri iš esmės funkcionuoja tarp  šešėlinės ekonomikos (plaunant pajamas gautas iš nusikalstamos veiklos) ir reguliuojamos ekonomikos (teisėtai uždirbamos pajamos). Plačiąja prasme pinigų plovimas tai ir mokesčių vengimas, ir iš nusikalstamų veikų uždirbami pinigai bei bandymas juos legalizuoti (narkotikai, prekyba žmonėmis ir pan.), ir teroristų finansavimas, ir viešojo sektoriaus korupcija, kiti šešėlinės ekonomikos veiklos atvejai. Paprastai tariant, tai procesas, kurio metu nusikalstamas veikas bandoma nuslėpti, siekiama užmaskuoti neteisėtų turto/pinigų kilmę ir kurio metu slepiamas arba maskuojamas turto tikrasis pobūdis (turto konversija arba perdavimas), tikroji kilmė, šaltinis, vieta, disponavimas juo, judėjimas. PP/TF problematika nėra naujas reiškinys. 

Atsiskaitymas didelėmis grynųjų pinigų sumomis, tikrųjų savininkų tapatybės nustatymas ir patikrinimas, patikimas rizikų valdymas susijęs su sąskaitų atidarymu, įtartinų sandorių nustatymu ir stebėsena, korespondentinės bankininkystės paslaugos daugiausiai susijusios su pareiga suprasti verslo modelius, jų reputacija, PP/TF apsaugos kokybė, griežtesni kliento patikrinimo procedūros reikalavimai – tai tik keli atvejai seniai atsidūrę tarptautinių organizacijų OECD, FATF, UNODC, The World Bank veiklos prioritetų viršūnėje.

Pagal UAB  „Deloitte Lietuva“ 2015 m. atliktą PP/TF nacionalinį PP/TF rizikų įvertinimą akivaizdu, kad Lietuvoje PP/TF rizikas daugiausia iki šiol lėmė: i) priežiūros organų nepakankami resursai ir/arba nepakankamos priežiūros dėmesys; ii) netinkamas sandorių stebėjimas; iii) aukštas grynųjų pinigų naudojimo lygis; iv) negalėjimas pritaikyti adekvačių sankcijų; v) neadekvatus naudos gavėjo patikrinimas (ypač su grandinine akcininkų struktūra). Iš viso tyrime nustatyta 81 rizika, už kurių valdymą yra atsakingos Lietuvos teisėsaugos, priežiūros/reguliavimo, finansų įstaigų ir ne finansų institucijos. 

ES reguliuotojai suprasdami problemos mastą ėmėsi reformuoti nuo nūdienos aktualijų atsilikusias PP/TF prevencijos taisykles (ES mastu PP/TF nuostatos iš esmės nekeistos nuo 2005 m. – aut.past.) ir gerokai detaliau reglamentavo pinigų plovimo/teroristų finansavimo prevencijos taisykles, numatė trijų lygių PP/TF  rizikos vertinimą: supranacionalinis (ES mastu), nacionalinis (atliekamas ES valstybės narės), vidinis  (atliekamas pačių įpareigotų subjektų).

2015 m. gegužės mėn. 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos Nr. 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos pagrindinis tikslas - harmonizuoti bei pašalinti dviprasmybes, egzistavusias buvusiame reguliavime. Direktyva (visuotinai žinoma kaip IV PP/TF direktyva) įsigalioja 2017 m. birželio 26 d.  ES valstybės narės atitinkamai iki šio laiko turi pakeisti nacionalinius įstatymus, teisinį reguliavimą, administracines nuostatas. Lietuvoje direktyvos nuostatos kol kas dar nėra perkeltos pilna apimtimi. Bet kuriuo atveju greitu metu Lietuvos finansų rinkos dalyvių laukia papildomos išlaidos, susijusios su atitikties teisės aktų reikalavimams užtikrinimu. Tačiau neatitiktis teisės aktų reikalavimams sąlygotų dar didesnes išlaidas ir neigiamas pasekmes verslui, patenkančiam į direktyvos reguliavimo sritį. Neigiamas poveikis dėl neatitikimo PP/TF taisyklių reikalavimas gali pasireikšti per finansines baudas, reputacijos nuostolius, verslo sutrikimus, verslo ar jo dalies pabaiga, akcininkų pasitikėjimo praradimu, priverstinėmis reguliuotojų poveikio priemonėmis, reguliavimo procedūros patikra, prievartiniais pokyčiais vyresniesiems banko pareigūnams. Pavyzdžiui, numatytos griežtos sankcijos už teisės aktų nuostatų pažeidimus, juridiniams asmenims- 10 proc. nuo bendros metinės apyvartos, mažiausia viršutinė sankcijos riba ne žemesnė kaip 5 000 000 EUR, fiziniams asmenims- mažiausia viršutinė sankcijos riba ne žemesnė kaip 5 000 000 EUR.  Taip pat galimas licencijos panaikinimas, viešas pranešimas su nurodomu pažeidimo pobūdžiu, laikinas draudimas atlikti pareigas, administracinė piniginė bauda, kurios suma bent du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą (jei galima nustatyti) naudą, arba siektų bent 1 000 000 EUR. Kai kurie skandalai Europoje vykę 2016 m. verčia neabejoti rimtais reguliuotojų ketinimais dėl menkiausių PP/TF taisyklių pažeidimų. Pavyzdžiui, Ispanijos bankas Santander Ispanijos Aukščiausiojo teismo sprendimu buvo priverstas sumokėti 1 mln. Eur baudą už nustatytus PP/TF trūkumus veikloje, JK reguliuotojas nubaudė Barclays banką dėl PP/TF taisyklių pažeidimo 72 mln. Eur bauda, Vokietijos reguliuotojas paskyrė 40 mln. baudą Deutche bankui dėl veiklos trūkumų, susijusių su informacinių sistemų, sukurtų apsisaugoti nuo PP/TF rizikų, trūkumais. Kaimyninėje Latvijoje baudos bankams, susijusios su PP/TF rizikų netinkamu valdymu, per paskutinius metus siekia daugiau nei 8 mln. EUR.

Pinigų plovimo taisyklės aktualios plačiam ratui subjektų. Ne tik kredito ir finansų įstaigoms, bankams, mokėjimo įstaigoms (PayPal, Wester Union ir pan.), FinTech bendrovėms (skaitmeninės valiutos, tarpusavio skolinimosi platformos ir pan.), bet ir kitiems subjektams (auditoriams, advokatams, notarams, nekilnojamojo turto agentams, lošimo paslaugos teikėjams, kitiems asmenims prekiaujantiems prekėms, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, o mokėjimo suma yra 10 000 EUR ar daugiau).

4-oji PP/TF direktyva. Laukiančios naujovės

Plečiama taikymo sritis. Į direktyvos taikymo sritį įtraukiamos virtualiųjų valiutų keitimo platformos ir internetinės piniginės priskiriant šių paslaugų teikėjus įpareigotiems subjektams, kurie privalo įgyvendinti prevencines priemones, numatant šių paslaugų teikėjų licencijavimo/registravimo režimą. Stiprinamas skaidrumas dėl išankstinių mokėjimo instrumentų, mažinant slenkstį iki 150 EUR, išplėsti klientų patikrinimo reikalavimai. Be to, į taikymo sritį patenka lošimų paslaugos teikėjai, pavienės operacijos, kurių vertė viršija 2000 EUR ar daugiau (kai įrodoma, kad rizika maža, valstybėms narėms leidžiama tam tikroms lošimo paslaugoms netaikyti kai kurių direktyvos reikalavimų).

Padidėjęs dėmesys nacionaliniam rizikos įvertinimui ir rizikai grindžiamam požiūriui. Nustatant riziką svarbu laikytis viršvalstybinio požiūrio. Kiekvienai ES valstybei narei reikės pateikti įrodymus, kad ėmėsi adekvačių žingsnių siekiant tinkamai identifikuoti, įvertinti, suprasti ir valdyti nacionalines PP/TF rizikas (labiausiai paplitusių priemonių, kuriomis naudojasi nusikaltėliai iš neteisėtos veiklos gautoms pajamoms plauti, nustatant kuriose srityse/sektoriuose PP/TF rizika yra mažesnė ar didesnė; nustatant finansinių išteklių naudojimo prioritetus kovai su PP/TF, tikslinant techninių priemonių sąrašą ir pan.). Šiems tikslams atlikti reikia periodiškai atlikti nacionalinį rizikos vertinimą bei tyrimo rezultatais pasidalinti su rinkos dalyviais. Valstybės narės turėtų savo rizikos vertinimo rezultatus pateikti viena kitai.

Derama klientų patikrinimo sistema. Plečiamas rizika paremtos rizikos požiūris. Naujoji direktyva nustato griežtesnius reikalavimus, susijusius su klientų dalykinių santykių stebėsena, tikrinimo priemonėmis. Išskiriami požymiai, kriterijai (sąskaitos ir santykių tikslas; kliento įnešamo turto arba vykdomų sandorių dydis; verslo santykių periodiškumas arba trukmė), kuriais remiantis turėtų būti svarstoma/ įrodoma  kliento veiklos rizika ir nustatoma kaip tokie rizikos vertinimai turėtų būti atnaujinami. Praktikoje tai reiškia, kad įpareigoti subjektai turės rinkti įvairius įrodymus siekiant tinkamai identifikuoti rizikas: klientų identifikavimas ir tapatybės patikrinimas, verslo santykių tikslo ir numatomo pobūdžio vertinimas ir informacijos apie juos gavimas,  nuolatinė verslo santykių stebėsena, kliento nuosavybės ir kontrolės struktūros supratimas ir pan. Taip pat numatyti nauji reikalavimai informacijai apie tikruosius savininkus, įskaitant informaciją apie turimas naudos teises. Pavyzdžiui, reikia surinkti pakankamai informacijos dėl korespondentinių santykių su trečiosios valstybės įstaigomis respondentėmis atžvilgiu, įvertinti respondentės kovos su PP/TF kontrolės mechanizmus, gauti prieš pradedant korespondentinius santykius vyresniosios vadovybės pritarimus, dokumentais įtvirtinti įpareigojimus.

Politikoje dalyvaujantys asmenys. Naujoji direktyva išplečia politikoje dalyvaujančių asmenų sąvoką. Nustatomos dvi kategorijos politikoje dalyvaujančių asmenų (asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos ir jų artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai). Pirma, vietinėje politikoje dalyvaujantys asmenys (fiziniai asmenys, kuriems yra ar buvo patikėtos svarbios viešos pareigos dirbant ES ribose, įskaitant asmenis, kurie dirba ES erdvėje ir kurių darbdavys yra tarptautinės organizacijos). Antra, užsienio politikoje dalyvaujantys asmenys (už ES ribų dirbantys asmenys). Kai politikoje dalyvaujantys asmenys daugiau nebeatlieka svarbių viešų pareigų, finansų institucijos vis tiek turi apsvarstyti besitęsiančią šio asmens riziką (bent 12 mėnesių arba ilgesniam laikotarpiui). Iki tol, kol finansų institucija nustato, kad rizika, specifiškai susijusi su šiuo asmeniu, sumažėjo.

Mažinamasis slenkstis dėl tikrųjų savininkų privalomo identifikavimo. Valstybėms narėms yra nustatyta aiški pareiga saugoti informaciją (adekvačią, tikslią, aktualią), susijusią su tikraisiais savininkais, visų įmonių ir kitų juridinių asmenų, veikiančių jų teritorijoje atžvilgiu. Informacija bus prieinama tiek kompetentingoms institucijoms, tiek kitiems tinkamiems subjektams, jiems pareikalavus. Ši informacija turi būti inkorporuota į nacionalinius centrinius registrus. Kompetentingos institucijos ir kitos į direktyvos taikymo sritį patenkantys subjektai turės priėjimą prie šių registrų. Taip pat kiti asmenys turintys „teisėtą interesą“.  Šis reikalavimas bus taikomas ir patikėtiniams, kuriems reikės atskleisti savo statusą įpareigotų subjektų atžvilgiu.

„Baltųjų“ jurisdikcijų sąrašas. „Baltųjų jurisdikcijų” sąrašas, kuris buvo numatytas trečiojoje PP/TF direktyvoje bus panaikintas, o tai reiškia, kad suinteresuotoms šalims savo iniciatyva  kils poreikis atlikti rizikos vertinimą tose šalyse, kuriose jie veikia už ES ribų.

Nauji reikalavimai mokėjimams grynaisiais pinigais ir įrašų saugojimas. Kliento tikrinimo procedūrų slenkstis mokėjimams, atliekamiems grynaisiais pinigais, mažinamas nuo 15,000 EUR iki 10,000 EUR, tiek vienetinėms operacijoms, tiek keliems, susijusiems sandoriams. Taip pat nauja direktyva numato naujus terminus įrašų saugojimui. Maksimalus informacijos, gautos vykdant klientų patikrinimo priemones, ir sandorių įrašų saugojimo laikotarpis 5 metai, tačiau reikalavimas  galioja ir po to, kai verslo santykiai  arba nenuolatinis sandoris pasibaigė.  Visgi saugojimo terminas valstybės narės sprendimu gali būti išplėstas iki 10 metų. Be to, bus įdiegiamos papildomos konkrečios apsaugos priemonės siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir nustatoma kurie tiksliai asmenys ar asmenų kategorijos arba valdžios institucijos turėtų išimtinę galimybę susipažinti su saugomais duomenimis.

Atsakomybė. Naujoji direktyva dabar aiškiai priskiria mokestinius nusikaltimus prie nusikalstamų veikų, taip pat priskiria juos prie sunkių nusikaltimų. Direktyvoje numatyta ir atsakomybė vyresniajai vadovybei ir apskritai vyresnioji vadovybė suprantama nebūtinai tik kaip valdyba, bet gali būti ir pareigūnai bei darbuotojai, turintys pakankamai žinių apie subjektui kylančią PP/TF riziką ir einantys pakankamai aukštas pareigas, kad priimtų sprendimus. Numatytos šios finansinė sankcijos: viešas papeikimas, licencijos atšaukimas, baudos iki 10 proc. metinės apyvartos per paskutinius verslo metus; baudos individualiems asmenims iki 5 mln. EUR. Taip pat baudos gresia ir nesugebėjus tinkamai perkelti PP/TF IV direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę. 

Kitos PP/TF tendencijos ES

Paskutiniu metu ES reguliuotojai pastebi, kad įpareigoti subjektai vis labiau atkreipia dėmesį į minimalią informaciją, reikalingą sandoriui atlikti, tačiau priežiūros institucijoms pateikiamuose dokumentuose vis dar egzistuoja nuorodų apie klientą trūkumas, dažnai nenustatomi ne vietinių klientų adresai, stokojama įrodymų apie asmenis, turinčius kelias sąskaitas, dažni itin dideli indėlių įnešimo ar atsiėmimo atvejai grynaisiais pinigais be jokios akivaizdžios verslo logikos.

Kita pastebima problema, kad finansų institucijos vis dar neturi adekvačių stebėsenos sistemų (angl. red flags), galinčių tinkamai identifikuoti PP/TF rizikas. Ypač Europos reguliuotojai išskiria kredito unijas, draudimo bendroves, mokėjimo paslaugų bendroves, elektroninių pinigų leidėjus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ES mastu randasi naujų iniciatyvų imtis papildomų saugos reikalavimų PP/TF srityje bei harmonizuotai kriminalizuoti PP/TF veiklas visoje ES. Visos ES valstybės narės yra kriminalizavusios PP/TF veikas pavieniui, tačiau skirtingose valstybėse narėse yra reikšmingų skirtumų atitinkamuose apibrėžimuose ką laikyti (sudėtis) PP/TF ir kas tai yra, kaip pirminė nusikalstama veika. Kol ši sąvoka nėra harmonizuota ir toliau nebus veiksmingo, vieningo išieškojimo mechanizmo visoje ES dėl skirtingo sankcijų lygio/baudų ir žemo lygio baudžiamojo persekiojimo už šiuos nusikaltimus. Be to, dėl skirtingo dabartinio teisinio reguliavimo valstybėse narėse tai kelia papildomą „forum shopping“ riziką, t.y. nusikaltėliai atlieka finansinius sandorius tose jurisdikcijose kur jie susiduria su silpniausiomis PP/TF prevencijos priemonėmis.

Apskritai bandymų taikyti baudžiamosios teisės priemones valstybių narių nacionalinėje teisėje sparčiai daugėja. Pavyzdžiui, Vokietijos bankų įstatyme numatyta, jog vyresniesiems banko ir draudimo bendrovių darbuotojams, kurie sukėlė savo institucijos egzistencijai, pavyzdžiui, netinkamai  įgyvendindami  tvarias verslo strategijas ir/ar tinkamus rizikų valdymo procesus. Tokie tyčiniai nusikaltimai yra baudžiami laisvės atėmimu iki penkių metų. 

Ar Lietuvos rinka pasiruošusi naujovėms?

Pirmiausia, kyla klausimas kaip Lietuvos atsakingos institucijos užtikrins technines priemones ir galimybę naudotis centrinėmis duomenų bazėmis, kuriose renkama informacija apie tikruosius savininkus, verslo registrą arba kitą centrinį registrą (pvz., mokėjimų). Antra, ar Lietuvos kompetentingos institucijos pasiruošusios numatomam centrinių tikrųjų savininkų duomenų registrų tarpvalstybiniam sujungimui per Europos centrinę platformą. Trečia, kaip techniškai bus užtikrinta finansinės žvalgybos institucijų galios gauti reikiamą informaciją iš visų įpareigotų subjektų, netgi jei tie subjektai nepateikė pranešimo apie įtartiną operaciją. Ketvirta, ar Lietuva pasiruošusi įsteigti centralizuotą bankų ir mokėjimo sąskaitų registrą. Galiausiai, ar kompetentingos institucijos pasiruošusios suteikti pagalbą, tam tikras gaires rinkos dalyviams dėl naujų reikalavimų įgyvendinimo.

Kol kas smagu pasidžiaugti, kad Lietuva yra išsprendusi kliento tapatybės identifikavimo nustatymą naudojant elektronines identifikavimo priemones. Tuo tarpu dauguma rinkos žaidėjų yra pradinėje pasiruošimo  ir naujų PP/TF reikalavimų įgyvendinimo stadijoje (rizikos klasifikatorių peržiūra, direktyvos nuostatų įgyvendinimas kaip klientų patikrinimo procedūra, vidinių procedūrų, tvarkų keitimas, vyresniosios vadovybės apmokymai, samdymas papildomo personalo su PP/TF kompetencijomis ir suprantantys tipologijas).

Kyla klausimas, ar turi įpareigojantys subjektai adekvačias PP/TF ir kitų finansinių rizikų valdymo sistemas, vertinimo metodologijas, programas, tinkamą gero valdymo kultūrą? Ar turi adekvačius vidinius pajėgumus ir technines galimybes, resursus tinkamai valdyti PP/TF rizikas, pavyzdžiui yra pasiruošusios tinkamas klientų pažinimo anketas? Ar turi tinkamus rizikų vertinimo IT įrankius, galinčius atlikti sandorių stebėseną ir vertinimą? Ar turi tinkamas procedūras organizacijos viduje, kurios leistų tinkamai identifikuoti, nustatyti tikruosius pinigų savininkus? Kaip dokumentuos bei teiks ataskaitas dėl santykių su klientais priežiūros institucijai? Ar reikės atlikti tam tikrus informacinių sistemų pokyčius, ypač surenkant su klientų patikrinimu susiję informaciją? Ar sandorių monitoringo sistema tinkamai sertifikuota, patikima, dokumentuota? Ar vidinės kontrolės sistema efektyvi, pavyzdžiui, ar įsidiegė saugiklius finansiniams srautams ir atitinkamoms rizikoms valdyti iš trečiųjų šalių? Ar darbuotojai tinkamai apmokyti?

Šie ir kiti klausimai leidžia manyti, kad Lietuvoje laukia sunkus PP/TF teisės aktų įgyvendinimo laikotarpis ir aukštas lygis koreguojančių veiksmų, kurių privalės imtis įpareigojantys subjektai. Skandalingi paskutiniai įvykiai, kaip Panama Papers, išryškino poreikį ES mastu imtis ir papildomų priemonių ir toliau imtis pastangų gerinant kovos su PP/TF sistemą bei švietimą šiuo klausimu. 

Dr. Tomas Ambrasas

Deloitte Lietuva vyresnysis teisininkas

tel: 8 5 255 3049

 

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

Susijusios temos