Įžvalgos

Mokesčių mokėtojų teisių sąrašas

Ar žinote savo, kaip mokesčių mokėtojo, teises?

Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga (gegužės 11 d.) Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai kartu su „Deloitte Legal“ ir partneriais pristatė mokesčių mokėtojų teisių sąrašą. Juo norima pabrėžti, kad mokesčių mokėtojai turi ne tik pareigas, bet ir teises, kurių turi būti paisoma.

„Lietuvoje dažniausiai kalbama, kad mokesčių mokėtojai turi pareigas: susimokėti laiku, susimokėti daug. Bet kada paskutinį kartą girdėjote, kad mokesčių mokėtojai turi ne tik pareigas, bet ir teises?“, – klausia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Anot jo, pristatytos mokesčių mokėtojų teisės yra „išbarstytos“ įvairiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. LLRI su partneriais sukaupė jas į vieną, eiliniam mokesčių mokėtojui pritaikytą sąrašą.

„Norėjome, kad gyventojai nesijaustų bejėgiai, susidūrę su valdiškomis institucijomis, kad žinotų savo teises ir reikalautų, kad jos būtų gerbiamos. Retas mokesčių mokėtojas žino, kad jis turi teisę būti kiek įmanoma mažiau trikdomam mokesčių administratoriaus”, – sako Ž. Šilėnas.

Advokato Tomo Davidonio, padėjusio parengti mokesčių mokėtojų teisių sąrašą, teigimu, Lietuvoje mokesčių mokėtojų teisės, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, užtikrinamos neblogai, tačiau dar tikrai yra vietos, kur pasitempti, įskaitant geresnį teisės į mokesčių sistemos stabilumą užtikrinimą.

„Mokesčių mokėtojų teisės yra pakankamai išsibarsčiusios įvairiuose teisės aktuose ir mokesčių mokėtojams yra sudėtinga juose susigaudyti. Todėl labai džiaugiuosi instituto ekspertų iniciatyva trumpai ir aiškiai pristatyti mokesčių mokėtojų teises“, – kalbėjo Tomas Davidonis, „Deloitte Legal“ partneris.

Anot LLRI ekspertų, Pagarbos mokesčių mokėtojams diena –  puiki proga kasmet valstybės institucijų atstovams prisiminti, kad be mokesčių mokėtojų į valstybės biudžetą suneštų pinigų nebūtų mokyklų, ligoninių, išasfaltuotų kelių, pensijų, pašalpų, jų pačių atlyginimų.

Daugiau informacijos: Lietuvos laisvosios rinkos instituto svetainėje.

 

Teisė į efektyvią mokesčių sistemą

Ką tai reiškia? Efektyvi mokesčių sistema turi būti geriausia iš visų galimų alternatyvių reguliavimo variantų, kuria būtų suderinti tiek viešieji, tiek privatieji interesai: mokesčių pavidalu surenkamos pajamos turi užtikrinti bazinius visuomenės poreikius, tačiau mokesčių našta neturėtų nepagrįstai varžyti ekonominio aktyvumo. Mokesčių sistema turi sukurti kuo mažesnes reikalavimų laikymosi sąnaudas. 

Kodėl tai svarbu? Mokesčių sistema kurios administravimas nesukelia perteklinės naštos nei valdžiai, nei mokesčių mokėtojams, leidžia taupyti mokesčių mokėtojų pinigus bei nevaržo ekonominio aktyvumo.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d.

 

Teisė į kokybiškai parengtus mokesčių įstatymus

Ką tai reiškia? Priimant mokesčių įstatymus ir juos lydinčius teisės aktus būtina vertinti jų poveikį, konsultuotis su visuomene, juos priimti tik pasirengus, vengti svarstymo ir priėmimo skubos tvarka. Teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, logiškas, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Kodėl tai svarbu? Jei ši teisė yra užtikrinama, mokesčių mokėtojai gali išvengti mokesčių įstatymų, išaiškinimų, deklaracijų formų painiavos Tai ne tik leidžia mokesčių mokėtojams geriau suprasti mokesčių sistemą, bet ir mažina jiems tenkančią administracinę naštą – jiems paprasčiau apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti jiems tenkančias mokestines prievoles. Be to, LR Mokesčių administravimo įstatyme numatytas apmokestinimo aiškumo principas reiškia, kad mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžtas mokestinės prievolės dalykas, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas teisingas ir savalaikis jos įvykdymas.

Teisinio reguliavimo aiškumas, racionalumas ir veiksmingumas priklauso nuo jo kūrimo arba kitaip – teisėkūros – proceso ir jo kokybės. Nekokybiška teisėkūra sukelia nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei bendrai, sudaro prielaidas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai, plečia viešojo valdymo institucijų veiklos apimtis, neužkerta kelio korupcijai. Teisės aktų gausa ir jų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymo projektų. Visuomenės įsitraukimas svarbus, nes tik tokiu atveju sukuriamos sąlygos įvertinti jos lūkesčius.

Šaltinis: LR Konstitucinio Teismo praktika; LR Mokesčių administravimo įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d., 15 str.; Seimo statuto 145 str. 1 d.

 

Teisė į mokesčių sistemos stabilumą

Ką tai reiškia? Įstatymai, numatantys mokesčių pasikeitimus, turi būti priimti ne vėliau kaip pusę metų prieš jiems įsigaliojant.

Kodėl tai svarbu? Mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su mokesčių apskaita ar padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir jos pinigų srautus, pertvarkyti apskaitos sistemas.

Šaltinis: LR Konstitucinio Teismo praktika; LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 3 d.

 

Teisė į efektyviai panaudojamus mokesčius

Ką tai reiškia? Mokesčių mokėtojai – piliečiai, institucijos, verslo įmonės – savo mokesčiais formuoja valstybės finansinius išteklius. Iš šių lėšų sudaromas valstybės biudžetas. Kadangi piliečiai yra tikrieji valstybės finansinių išteklių ir kitokio turto savininkai, jie turi žinoti, kaip šis turtas yra valdomas. Jiems taip pat svarbu žinoti, ar teisingai skaičiuojamos pajamos, ar jos patenka į valstybės biudžetą, ar teisėtai leidžiamos valstybės lėšos, ar tiksliai tvarkoma jų apskaita. Ne mažiau svarbu žinoti, kaip dirba vykdomosios valdžios grandys: ar tikslingai,
taupiai ir efektyviai naudojami valstybės finansai bei kiti materialiniai ištekliai. Taip pat, kam atitenka nauda, teikiama mokesčių kreditų ir lengvatų pavidalu.

Kodėl tai svarbu? Mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai – nacionalinio biudžeto pagrindas. Mokesčių į biudžetą kasmet sumokama vis daugiau. Nesąžiningai ar neefektyviai naudojant biudžeto lėšas ne tik užprogramuojamas mokesčių naštos didinimas ateityje, prastėja viešųjų paslaugų apimtis bei kokybė, bet ir sukuriamas piliečių nepasitikėjimas valstybe.

Šaltinis: LR Biudžeto sandaros įstatymo 1 str. 2 d.

 

Teisė į gerą mokesčių administravimą

Ką tai reiškia? Mokesčius deklaruoti, mokėti ir administruoti turi būti paprasta, greita, lengva ir pigu. Gero administravimo principas apima pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu.

Kodėl tai svarbu? Mokesčių administravimas, o ypatingai – biudžetui nereikšmingų mokesčių, tų, iš kurių surenkama nedidelė dalis pajamų – yra brangus ir mokesčių administratoriui, ir mokesčių mokėtojams. Neefektyvių mokesčių atsisakymas atlaisvintų ribotus išteklius produktyviai veiklai ir pajamų uždirbimui, o tai savo ruožtu didintų biudžeto pajamas. 

Šaltinis: Kyla iš LR Konstitucijos 5 str. 3 d. („valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“); LR Mokesčių administravimo įstatymo 27 str., 1 d. 2 p.

 

Teisė gauti kokybišką konsultavimą ir informaciją

Ką tai reiškia? Mokesčių mokėtojas turi teisę gauti savalaikes ir kokybiškas konsultacijas ir informaciją, susijusią su jo prievole apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius.

Kodėl tai svarbu? Dėl dažnų mokesčių pakeitimų mokesčių mokėtojams gali būti sudėtinga susigaudyti klausimuose, liečiančiuose jų prievolę apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius. Mokesčių įstatymai gali būti painūs, sudėtingi, reikalauti specifinių teisės ar buhalterijos žinių. Mokesčių mokėtojai gali klysti apskaičiuodami, deklaruodami, ar mokėdami mokesčius be tikslo apgauti mokesčių administratorių. 

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 36 str. 1 p., 2 p.; 27 str. 1 d. 1 p.

 

Teisė planuoti mokesčius

Ką tai reiškia? Mokesčių planavimas/optimizavimas – tai veiklos (sandorių, ūkinių operacijų) išdėliojimas taip, kad operacijų seka leistų pasinaudoti teisės aktuose nustatytomis mokesčių lengvatomis, kai šios operacijos yra realiai įvykusios ir jų galutinis rezultatas yra pasiektas, t. y. atitinkamas veiklos sprendimas yra įgyvendintas. Tikslas gauti mokestinę naudą nėra vienintelis ir/ar pagrindinis veiklos tikslas.

Kodėl tai svarbu? Kiekvienas mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti tokį veiklos modelį, kuris užtikrina didžiausio pelno gavimą (siekimą gauti) mažiausiomis mokestinėmis sąnaudomis.

Šaltinis: Kyla iš LR Konstitucijos 46 str. įtvirtinto ūkinės veiklos laisvės principo. Principas reiškia, kad kiekvienas subjektas turi teisę pasirinkti tokį veiklos modelį, kuris jam atrodo priimtiniausias.

 

Teisė į mokesčių administratoriaus veiksmų nuspėjamumą

Ką tai reiškia? Abejodamas dėl to, kaip taikyti  mokesčių įstatymus ateityje įvyksiantiems sandoriams, mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių prašydamas pritarti jo siūlomam mokesčių įstatymų nuostatų taikymui. Mokesčių administratorius privalo pateikti atsakymą – pritarti arba nepritarti. Nepritarimo atveju, jis privalo nurodyti priežastis. Priėmęs teigiamą sprendimą, mokesčių administratorius įsipareigoja taikyti mokesčių įstatymų nuostatas būsimajam sandoriui taip, kaip nurodyta sprendime.

Kodėl tai svarbu? Mokesčių mokėtojas, susidūręs su, pavyzdžiui, naujo tipo veikla, ar abejodamas dėl konkrečių mokesčių įstatymų nuostatų taikymo turi turėti galimybę užsitikrinti, kad ir jis, ir mokesčių administratorius jo veiksmus traktuos vienodai. Jei neegzistuoja tam tikrų mokesčių teisės aktų nuostatų paaiškinimai, arba dėl jų taikymo mokesčių administratorius pateikia mokesčių mokėtojui tik neįpareigojančius atsakymus, mokesčių mokėtojas negali veikti įsitikinęs, kad savo veiksmais nepažeidžia įstatymų.  

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 37 1 str.

 

Teisė būti laikomam sąžiningu mokesčių mokėtoju

Ką tai reiškia? Pareiga paneigti mokesčių mokėtojo pateiktus duomenis (pavyzdžiui, duomenis mokesčių deklaracijose, krovinio važtaraščiuose, apskaitos duomenis ir kt.) tenka mokesčių administratoriui. Be to, mokesčių administratorius, esant Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimams ar neaiškumams, turi aiškinti juos mokesčių mokėtojo naudai mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo bei kitų mokesčių administravimo procedūrų metu. Mokesčių mokėtojo naudai aiškinami neaiškumai ar prieštaravimai, kylantys iš mokesčių teisės aktų bei mokesčio ir kito teisės akto, kai tai turi įtakos mokestinės prievolės vykdymui ar kitų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymui. Teisės aktų nuostatos aiškinamos mokesčių mokėtojų naudai tais atvejais, kai tą pačią juridinę galią turinčios teisės normos prieštarauja viena kitai, teisės akte naudojama neapibrėžta arba neaiškiai apibrėžta mokestinei prievolei reikšminga sąvoka ir kitais atvejais, kai mokesčių administratorius, įvertinęs situaciją ir vadovaudamasis MAĮ įtvirtintais principais, nusprendžia mokesčių teisės aktų nuostatas aiškinti mokesčių mokėtojų naudai.

Kodėl tai svarbu? Mokesčių mokėtojas gali būti silpnesnioji mokestinio ginčo pusė (neturėti laiko ir kitų išteklių ilgiems mokestiniams ginčams), todėl itin svarbu, kad jis galėtų remtis teise būti laikomam sąžiningu mokesčių mokėtoju. 

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 73 str., 1 d., LR Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 5 d.

 

Teisė į konfidencialumą

Ką tai reiškia? Mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus reikalauti užtikrinti gautos informacijos apie jį, slaptumą. Informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams.

Kodėl tai svarbu? Teisė į konfidencialumą labai svarbi ne tik fiziniams asmenims, kadangi sąlygoja jų privataus gyvenimo neliečiamumą, tačiau ir verslui. Pavyzdžiui, mokesčių administratorius disponuoja dideliu kiekiu duomenų, kurie gali būti prilyginti komercinei paslapčiai (pelno marža, tiekėjai ir pan.). Įmonės reputacijai žalą gali padaryti tokios ar panašios informacijos atskleidimas – pavyzdžiui, paviešintas mokestino patikrinimo vykdymo faktas gali padaryti žalos įmonės dalykinei reputacijai.

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 32 str. 5 p., 36 str. 10 p.

 

Teisė tiesiogiai arba per atstovą dalyvauti santykiuose su mokesčių administratoriumi

Ką tai reiškia? Mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo metu mokesčių mokėtojas turi teisę tiesiogiai arba per atstovą dalyvauti mokestinio patikrinimo procese. Mokesčių administratoriui priėmus įvairius sprendimus, susijusius su mokesčių administravimu (pvz.: sprendimą grąžinti arba negrąžinti mokesčio permoką, sprendimą atleisti arba neatleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ar delspinigių ir pan.) apie juos privaloma informuoti mokesčių mokėtoją, be to, mokesčių mokėtojas turi teisę teikti paaiškinimus ir atsikirtimus.

Kodėl tai svarbu? Mokesčių mokėtojo dalyvavimas mokestinio patikrinimo procese naudingas abiem šalims, nes taip greičiau galima išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos tikrinamajam dalykui, taip pat tai sutrumpina patikrinimo laiką, dėl to mažiau trikdoma mokesčių mokėtojo veikla.15 Galimybė teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto aktuali tuo, kad galima išvengti bereikalingų mokestinių ginčų, taip pat greičiau išsiaiškinamos aplinkybės, turinčios įtakos tikrinamajam dalykui ar papildomai apskaičiuojamo mokesčio dydžiui. 

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 36 str., 4-7 p.

 

Teisė būti traktuojamam lygiai prieš įstatymą

Ką tai reiškia? Mokesčių administratorius privalo vienodai vertinti faktines aplinkybes to paties mokestinio teisinio santykio dalyvių atžvilgiu. Draudžiama iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. 

Kodėl tai svarbu? Lygybės principo nesilaikymas diskriminuoja vienus mokesčių mokėtojus kitų atžvilgiu. Skirtingas subjektų traktavimas mažina mokesčių sistemos aiškumą ir teisingumą.

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 7 str.

 

Teisė būti kiek įmanoma mažiau trikdomiems mokesčių administratoriaus

Ką tai reiškia? Mokesčių administratorius neturi nepagrįstai trikdyti mokesčių mokėtojo veiklos. 

Kodėl tai svarbu? Jei mokesčių mokėtojas nepagrįstai apkraunamas papildomais mokesčių administratoriaus reikalavimas, arba jo atžvilgiu nepagrįstai atliekami pakartotiniai patikrinimai, jam lieka mažiau laiko ir išteklių tiesioginei veiklai.

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 32 str., 7 p.

 

Teisė nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų

Ką tai reiškia? Tikrinamas mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų ar viršijančių įgaliojimus mokesčių administratoriaus pareigūnų nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo.

Kodėl tai svarbu? Iš mokesčių mokėtojo neturi būti reikalaujama pateikti duomenų, kurių jis neturi ar kurių neprivalo saugoti galiojančiuose teisės aktuose nurodytais terminais ar neturi objektyvių galimybių pateikt arba jeigu tokių reikalavimų vykdymas būtų neįmanomas arba sukeliantis didelę administracinę naštą.

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 36 str., 8 p.

 

Teisė laiku atgauti mokesčio permoką

Ką tai reiškia? Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad mokesčių permokos (skirtumas), kurios lieka įskaičius mokestinę nepriemoką, privalo laiku būti grąžinamos mokesčių mokėtojui. Už laiku negrąžintas permokas skaičiuojami delspinigiai.

Kodėl tai svarbu? Susidariusios mokesčio permokos gali būti labai svarbios mokesčių mokėtojui, kadangi jam laiku jų neatgavus gali tekti „įšaldyti“ savo lėšas, imti paskolas mokesčiams sumokėti ir mokėti palūkanas, taip stabdant ar kai kuriais atvejais net paralyžiuojant veiklą.  

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 36 str. 3 p.; 87 str. 7 d., 9 d.

 

Teisė reikalauti, kad būtų atsižvelgta į objektyvias aplinkybes

Ką tai reiškia? Gali pasitaikyti atvejų, kai mokestiniai pažeidimai yra padaromi be mokesčių mokėtojo kaltės ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, kai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių mokesčių mokėtojas neturi realios galimybės pateikti mokesčių deklaracijos numatytais terminais (pavyzdžiui, kai jie laikinai nevykdo veiklos). Tokiais atvejais būtų neteisinga bausti mokesčių mokėtoją už laiku nepateiktą deklaraciją. Dėl šios priežasties mokesčių mokėtojas turi turėti teisę tikslinti mokesčio deklaraciją, reikalauti pratęsti jos pateikimo terminą, kreiptis dėl atleidimo nuo jos pateikimo.

Be to, mokestiniai pažeidimai gali būti įvykdyti dėl nuo mokesčių mokėtojo nepriklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, stichijos) arba kai mokesčių mokėtojas yra suklaidintas mokesčių administratoriaus, t.y. gali būti netgi neatsakingas už pažeidimą, tačiau jam vis tiek paskiriama bauda ir skaičiuojami delspinigiai. Jei pats mokesčių administratorius suklaidina mokesčių mokėtoją, reikalauti sumokėti baudas būtų neteisinga. Net ir tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas yra atsakingas už padarytą pažeidimą, jam skiriama sankcija turi būti proporcingo dydžio: ją skiriant privaloma atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, pažeidimo pripažinimą ir kitas aplinkybes, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Kodėl tai svarbu? Mokesčių mokėtojas neturėtų būti baudžiamas jei mokestinės prievolės neįvykdė dėl objektyvių aplinkybių. Galimybė pasinaudoti teise tikslinti mokesčio deklaraciją, reikalauti pratęsti terminą pateikti mokesčio deklaraciją arba kreiptis dėl atleidimo nuo deklaracijos pateikimo leidžia išvengti atsakomybės ir bausmių, kurios kiltų nevykdant pareigų teisingai apskaičiuoti mokesčius ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas. Net ir skiriant bausmes už mokesčių pažeidimus, ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas daro didžiausią įtaką pažeidimų skaičiaus mažėjimui. Tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi už teisės pažeidimus negali būti skiriamos tokios nuobaudos, taip pat ir tokio dydžio baudos, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui. 

Šaltinis: LR Konstitucinio Teismo praktika; LR Mokesčių administravimo įstatymo 80 str.1 d.; 76 str. 2 d.; 77 str. 1 d.; VMI Viršininko įsakymo 21-22 p., LR Mokesčių administravimo įstatymo 100 str., 141 str.

 

Teisė apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus

Ką tai reiškia? Kiekvienas mokesčių mokėtojas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės turi teisę juos ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Mokestiniai ginčai keliami dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas mokestis; sprendimo atsisakyti mokesčių mokėtojui grąžinti ar įskaityti mokesčio permoką; sprendimo neatleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ar delspinigių mokėjimo. Skundai dėl kitų mokesčių administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, priskiriami prie nemokestinių ginčų kategorijos. Prie tokių skundų priskirtini, pvz.: skundai dėl mokesčių administratoriaus išieškojimo veiksmų taikymo, turto arešto akto surašymo, mokestinės nepriemokos nepripažinimo beviltiška ar sprendimų neatidėti ar neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino ir panašūs veiksmai.

Kodėl tai svarbu? Mokesčių mokėtojams dažnai iškyla klausimas, kaip apsisaugoti nuo galimai neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų, pavyzdžiui, nepagrįstai paskirto pakartotinio patikrinimo, nurodymo pateikti informaciją ar dokumentus, kurie nėra susiję su mokesčių mokėtojo apmokestinimu, arba kurių mokesčių mokėtojas neprivalo apskaityti ar saugoti.20 Be to, galima susidurti su neteisėtu mokesčių administratoriaus neveikimu, t.y. kai mokesčių administratorius nevykdo jam paskirtų funkcijų ir dėl to yra galimai pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės ar interesai.

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 36 str., 12 p., 144 str.

 

Teisė pasiūlyti pasirašyti susitarimą dėl mokesčio dydžio

Ką tai reiškia? Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.

Kodėl tai svarbu? Jei nė viena iš ginčo šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius gali įsivelti į ilgai trunkantį ir brangiai kainuojantį teisinį procesą. Kai kuriais atvejais tokie susitarimai leidžia minėtų pasekmių išvengti ir mokestinį ginčą išspręsti abiems pusėms priimtinu būdu.

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 71 str. 1 d.

 

Teisė reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą

Ką tai reiškia? Mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (pavyzdžiui, dėl neteisėto turto arešto ar mokesčio permokos grąžinimo sustabdymo, slaptos informacijos, susijusios su mokesčių mokėtoju, neteisėto atskleidimo ir pan.).

Kodėl tai svarbu? Dėl neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų mokesčių mokėtojas gali patirti ne tik turtinę žalą (pvz., negautos pajamos), tačiau ir neturtinę (pvz., nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimą ir kt.). Todėl svarbu, kad egzistuotų veikiantis ir patikimas žalos kompensavimo mechanizmas.

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 35 str., 36 str. 11 p.

 

Teisė remtis senaties terminu

Ką tai reiškia? Mokesčių mokėtojas gali remtis senatimi –  įstatymuose įtvirtinta nuostata, panaikinančia valstybės institucijų teisę taikyti asmenims teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus neribotą laiką, taip pat nustatytais terminais, kuriems pasibaigus negali būti pradėtas tyrimas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, ir pan. Mokestis už mokestinį laikotarpį negali būti apskaičiuojamas ir perskaičiuojamas neribotą laiką. Šis principas taikomas tiek mokesčių mokėtojo, tiek mokesčių administratoriaus atžvilgiu.

Kodėl tai svarbu? Mokesčio išieškojimo senaties terminas nustatytas siekiant užtikrinti mokesčių administravimo stabilumą ir efektyvumą, kad mokesčio administratorius galėtų tinkamai realizuoti jam suteiktą teisę išieškoti nesumokėtus mokesčius iš mokesčio mokėtojo turto, o mokesčio mokėtojas būtų apsaugotas nuo užsitęsusios mokesčių išieškojimo procedūros, t. y. mokesčio išieškojimo senaties termino institutas nustatytas tiek mokesčio mokėtojo, tiek mokesčio administratoriaus interesais.

Šaltinis: LR Mokesčių administravimo įstatymo 68 str.; 107 str.

 

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?