Įžvalgos

Ekspertai įspėja: šeimos verslas – ypač rizikingas

„Deloitte Legal“ projektų vadovo Tomo Mieliausko komentarai

Šeimos narių bendrai kuriamas verslas turi ne tik savų privalumų, bet ir specifinių jam būdingų rizikų, apie kurias ne tik prabilti, bet ir galvoti ryžtamasi itin retai.

Specialistų teigimu, kraujo ryšio ar meilės siejami žmonės paprastai nėra linkę formalizuoti savo santykių šeimos versle ir kuria jį vedini pasitikėjimo bei tikėjimo, kad ateityje viskas bus tik gerai. Tačiau situacijai pasikeitus, jie rizikuoja didesniais praradimais.

Nepatogios, bet būtinos temos

„Deloitte Legal“ projektų vadovas Tomas Mieliauskas sako, kad kaip ir tuokdamiesi sutuoktiniai, taip ir kurdami šeimos verslą artimi žmonės mąsto vienodai: „viskas tęsis ilgai ir laimingai“.

Tačiau praktika rodo, kad taip būna ne visada, o planuotam scenarijui netikėtai pasisukus priešinga linkme, perteklinės emocijos, nuoskaudos ir asmeniniai nesutarimai tik apsunkina verslui bei savininkams naudingiausio sprendimo paiešką.

„Yra tikrai skaudžių realių pavyzdžių, kai sunkiai kurtas šeimos verslas lieka primirštas ar apskritai sužlunga, nes visa energija nukreipiama tarpusavio asmeninių santykių aiškinimuisi. Be to, šeimos verslas nebūtinai yra mažas ar mažareikšmis. Net jei jis dar nėra virtęs milžiniška imperija, jis ar jo užimama rinkos dalis gali rūpėti konkurentams, kurie šeimos konfliktų pagalba taip pat stengiasi atsiriekti savo dalį ar net perimti konkurentų verslus.

Taip, skyrybų atveju santuokoje įgytas turtas, taip pat ir įmonių akcijos, dalinamas pusiau. Tačiau iš anksto nenumačius taisyklių, kaip bus elgiamasi nesutarimų atveju, galiausiai gali nelikti, ką dalinti“, – sako T. Mieliauskas.

Svarbu susitarti iš anksto

„Deloitte Legal“ atstovo teigimu, dažnai sakoma, kad verslui svarbiausia gera idėja ir nuoširdus ją įgyvendinančių žmonių darbas. Tačiau šeimos versle ne mažiau svarbus ir tarpinis etapas – pasirašyti arba vedybų, arba akcininkų sutartį ir kaip galima anksčiau sutarti dėl pagrindinių „žaidimo“ taisyklių.

„Akcijų ar kitokios formos nuosavybės padalijimas nusprendžiamas verslo steigimo metu, tačiau juridinis asmuo turi savo valdymo organus, jiems tenka nevienoda atsakomybė bei pareigos.

Esant ne vienam akcininkui ar tuo atveju, kai akcijos nėra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, turi būti galvojama, kaip bus dalinamasi informacija, kad ji netaptų šantažo ar nesąžiningos veiklos įrankiu.

Be to, patartina susitarti, kaip bus vertinamas atskirų akcininkų indėlis ir kas bus tuo atveju, jei kažkuris iš akcininkų pasitrauks iš verslo“, – teigia specialistas.

Kol dar neįvyko konfliktų, verta pamąstyti ir sutarti dėl galimo kvalifikuoto mediatoriaus paslaugų kilus nesutarimams bei apsispręsti, ar ginčo nepavykus išspręsti taikiai būtų kreipiamasi į bendros kompetencijos teismą ar arbitražą ir kaip ginčo nagrinėjimo metu bus valdoma įmonė.

„Visa tai pravartu aptarti tuomet, kai tarpusavio santykiai yra geri ir visi akcininkai siekia paties geriausio, nesavanaudiškiausio rezultato. Tuomet, kai jau prisireikia nešališko arbitro, dėl jo tartis dažniausiai būna per vėlu“, – teigia T. Mieliauskas.

Situaciją keičia raštingumas

Svarbiausia žinoti, kad gerai apgalvojus ir iš anksto tinkamai sureguliavus nedžiuginančias situacijas, bendrą šeimos verslą įmanoma išsaugoti bei auginti ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, sutuoktiniai nusprendžia skirtis arba jei visas ar dalis verslo atitenka paveldėtojams.

Bet koks konfliktas tarp akcininkų yra grėsmė įmonei, tačiau daugiau darbo teisininkams atsiranda nebūtinai tik dėl to: tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių tendencijos rodo, kad žmonės tampa vis labiau teisiškai raštingi, geriau žino savo teises ir stengiasi jas ginti.

„Ne taip seniai Lietuvoje naujiena buvo ir vedybinės sutartys, bet kuo toliau, tuo vis daugiau žmonių dėl jų „persilaužia“ ir pasirašo. Tikėtina, kad toks lūžis laukia ir dėl santykių formalizavimo kuriant šeimos verslus, kurie tampa vis populiaresni.

Būtina žinoti, kad bėgant laikui sėkmingai besiplečiantis verslas akcininkams kels su augimu susijusių klausimų, į kuriuos atsakymų ieškoti vis tiek reikės. Tad vienareikšmiškai verta apie tai susimąstyti ir aptarti kuo anksčiau“, – tvirtina „Deloitte Legal“ atstovas.

Jo teigimu, pradiniuose šeimos verslo kūrimo etapuose gali užtekti akcininkų pastangų ir indėlio, tačiau pasiekus tam tikras apimtis dažniausiai tenka mąstyti apie įmonės valdymo ar specifinių žinių bei sugebėjimų turinčius specialistus, kurie galėtų šeimos verslą pakelti į naują kokybinį lygį.

Lūžio momentas

„Numačiusi komandos plėtros principus įmonė, atėjus tinkamam momentui, bus pasirengusi ne stagnuoti, o spurtuoti ir pavyks išvengti nuoskaudų, nesusikalbėjimo tarp akcininkų. Reziumuojant, tiek pesimistiškiausio, tiek optimistiškiausio scenarijaus apgalvojimas ir pasiekti susitarimai gali tapti vienodai svarbūs lūžio momentu“, – sako T. Mieliauskas.

 

Skaitykite daugiau: lrytas.lt

„Deloitte Legal“ projektų vadovo Tomo Mieliausko pranešimą galite išgirsti Kauno Žalgirio arenoje gegužės 17 d. vyksiančioje konferencijoje „Versli šeima 2018“. Konferencijoje laukiami visi, kuriems rūpi ir yra įdomi šeimos verslo tema.

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?