Įžvalgos

Siūlomi nemokumo teisinio reguliavimo pakeitimai

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas priemones, nemažai įmonių susiduria su netikėtomis likvidumo problemomis, dėl ko dalis iš jų gali tapti nemokiomis.

Siekiant nustatyti balansą tarp finansinių sunkumų paveiktų įmonių ir jų kreditorių, Finansų ministerija inicijuoja Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą (toliau – Įstatymo projektas), nukreiptą į palankesnes sąlygas išsaugoti verslą.

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nustato pareigą įmonės, susidūrusios su finansinėmis problemomis, vadovui inicijuoti nemokumo procesą, kuris savaime dar nereiškia įmonės bankroto. Siekiant ieškoti išeičių ne teismo būdu, pirmuoju nemokumo proceso etapu turi būti bandymas susitarti dėl pagalbos su kreditoriais, kurių reikalavimų įmonė negali vykdyti. Tam yra nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas. Nepavykus sudaryti tokio susitarimo per nustatytą terminą, įmonės vadovui gali kilti pareiga inicijuoti bankroto procesą. Bandymo susitarti dėl pagalbos su įmonės vadovu pareiga taip pat yra nustatyta ir kreditoriui, ketinančiam inicijuoti įmonės nemokumo procesą dėl prievolės, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs.

Šiandieninių aplinkybių kontekste, kartu su įvairiomis pagalbos verslui priemonėmis, Vyriausybė svarsto papildomas alternatyvas, kurios dar labiau išplėstų nemokumo problemoms spręsti taikomas priemones. Viena tokių – nemokumo proceso suspendavimo galimybė.


Įstatymo projektu siūloma laikinai, karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo, sustabdyti minėtą įmonės vadovo pareigą inicijuoti įmonės nemokumo procesą nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti. Toks sustabdymo laikotarpis suteiktų laisvės įmonėms ieškoti sprendimų nesibaiminant atsakomybės dėl JANĮ nustatytų pareigų.

Siekiant užtikrinti įmonės, kuri susidūrė su finansiniais sunkumais, ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą, kreditoriams teisė inicijuoti nemokumo procesą nėra sustabdoma, tačiau karantino laikotarpiui pratęsiamas terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti. Taip pat paliekama pareiga įmonės vadovui ieškoti susitarimų su kreditoriais ne teismo tvarka.

Tokia nuostata leis apsaugoti verslą nuo staigių nemokumo procesų inicijavimo ir kartu skatins vadovus neignoruoti kreditorių bei ieškoti susitarimų su jais ne teismo tvarka, nes, pasibaigus nustatytam terminui po karantino ir neradus bendro sutarimo ne teismo tvarka per nustatytą terminą, kreditoriai išlaikys teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylų iškėlimo.

Taip pat tikėtina, jog moratoriumas nemokumo procesų inicijavimui padės į sunkumus patiriančias įmones investuojantiems asmenims apsispręsti dėl investicijos į tokią įmonę, kadangi įsigijus tokią sunkumų patiriančią įmonę investuotojas žinos, kad dar turi papildomo laiko susitarimams su kreditoriais sudaryti ir toliau tęsti įmonės veiklą arba perleisti perimtą turtą.

Be kita ko, pokyčiai palies ir iškeltas restruktūrizavimo bylas. Siūloma nustatyti, jog 3 mėnesių termino, po kurio teismas gali nutraukti restruktūrizavimo bylą esant tam tikroms JANĮ numatytoms sąlygoms, skaičiavimas stabdomas karantino laikotarpiu ir būtų atnaujinamas po 3 mėnesių nuo karantino atšaukimo dienos.

Galiausiai, įvertinusi ekonominę situaciją, rinkos balanso atsikūrimą ir jo trukmę, taip pat šių procesų įtaką juridinių asmenų mokumui, Įstatymo projektu siūloma suteikti Vyriausybei teisę pratęsti aukščiau minėtus terminus, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?