2014 Global Survey of Research and Development Tax Incentives

Pranešimai žiniasklaidai

Deloitte pristato projekto „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“ (MTEP) rezultatus

2014

Liepos mėnesį tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė Deloitte paskelbė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tyrimo rezultatus Vidurio Europos regione (taip pat ir Lietuvoje). Naujoje Deloitte ataskaitoje apžvelgiami veiksniai, kurie daro įtaką minėto regiono bendrovėms, apsisprendžiant dėl išlaidų MTEP veiklai.

Veiksminga ir aiški lengvatų sistema, skirta bendrovių vykdomai MTEP veiklai bei apimanti įvairias lengvatų rūšis (grynuosius pinigus, mokesčius, paskolas) yra tarp svarbiausių veiksnių, darančių įtaką bendrovių išlaidoms MTEP veiklai Vidurio Europoje. Tokią išvadą galima daryti pagal apklausos, kurioje dalyvavo 330 bendrovių dešimtyje regiono šalių (Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje), rezultatus, pristatomus 2014 m. Deloitte Vidurio Europos bendrovių MTEP ataskaitoje.

Tyrimas atskleidė, kad vis dar nedaug Lietuvos įmonių teikia paraiškas ir pasinaudoja MTEP finansinės paramos bei mokesčių lengvatomis. Viena svarbiausių to priežasčių yra informacijos apie MTEP lengvatas trūkumas. Nesant šios informacijos, įmonėms, planuojančioms pateikti paraiškas, dažniausiai kyla klausimų dėl lengvatų praktinio pritaikymo galimybių, įskaitant lengvatų taikymo sritis, tikėtiną naudos dydį bei galimų rizikų valdymą. „Pastebėjome, kad Lietuvos įmonės yra apskritai menkai susipažinusios su galiojančiomis MTEP lengvatomis. Tyrimas atskleidė, kad tik pusė apklaustų kompanijų žinojo apie tokio pobūdžio lengvatas. Tai iš tiesų nėra džiuginantis rodiklis, ypač atsižvelgiant į tai, kad MTEP lengvatos Lietuvoje egzistuoja jau šešerius metus“, – teigia Deloitte Mokesčių ir teisės departamento projektų vadovė Alina Ulinauskienė.

Žvelgiant į ateitį, tiek Lietuvos, tiek Vidurio Europos įmonės yra nusiteikusios optimistiškai ir planuoja didinti investicijas MTEP srityje, tiesiogiai to nesiejant su papildomomis finansinės paramos ar mokesčių lengvatomis. „Kaip pagrindinis iššūkis siekiant didinti šias investicijas buvo įvardintas teorinių ir praktinių žinių turinčių darbuotojų galimas trūkumas. Todėl Lietuvos įmonės, planuojančios didinti investicijas MTEP srityje, ketina stiprinti ir bendradarbiavimą su MTEP ištekliais apsirūpinusiomis institucijomis, tarp jų – universitetais, tyrimų centrais, – priduria A. Ulinauskienė.

Pagal 2014 m. apklausos rezultatus, Vidurio Europos šalys dabar geriau supranta, kokią veiklą galima vertinti kaip MTEP. Šis pokytis padės bendrovėms atpažinti savo verslo procesus ir išlaidas, kurios anksčiau nebuvo priskirtos MTEP sferai ir gali prisidėti prie bendrovių išlaidų MTEP veiklai augimo Vidurio Europos šalyse. Bendrovės išreiškė poreikį aiškiai apibrėžti MTEP veiklą, nes jeigu ir bendrovės, ir valdžios institucijos ją suvoks vienodai, tai gali būti svarbus veiksnys, lemsiantis, kad lėšos MTEP veiklai 2014–2020 m. laikotarpiu bus naudojamos veiksmingai. Kaip teigia Deloitte Vidurio Europos MTEP ir Vyriausybės lengvatų paslaugų linijos vadovė Magdalena Burnat-Mikosz, nors lengvatų prieinamumas yra svarbus bendrovių MTEP išlaidoms, bendrovės esamų paramos schemų dažnai nenaudoja dėl neaiškių naudojimosi sąlygų ir kriterijų, kurie neatitinka tyrimų projektų specifikos. Dėl to bendrovėms reikia pasitelkti papildomus išteklius administracinėje veikloje, todėl sumažėja lengvatų patrauklumas“.

Pagal apklausos rezultatus matyti, kad padaugėjo bendrovių, MTEP veiklai skiriančių mažiau nei 3 proc. savo apyvartos (rodiklis išaugo nuo 36 proc. iki beveik 42 proc.). 21,1 proc. bendrovių MTEP skyrė daugiau nei 10 proc. savo apyvartos – šis rodiklis sumažėjo nuo 24 proc. praėjusiais metais. „Nepaisant to, vilčių teikia tai, kad beveik 90 proc. bendrovių ketina išlaikyti arba didinti MTEP išlaidas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu – pagal tai galima spręsti, kad yra vilčių, jog prieinamumas prie MTEP paramos kitais metais pagerės. Vis dėlto, norint nuolat skatinti MTEP veiklai skiriamų lėšų augimą, reikia įvesti mišrią lengvatų sistemą (su prieinamomis dotacijomis ir mokesčių lengvatomis)“, – teigia Deloitte partnerė M. Burnat-Mikosz.

2014 m. apklausa taip pat suteikia galimybę daugiau sužinoti apie bendrovių MTEP strategijas, įskaitant tai, kad įmonės labiau akcentuoja žmogiškojo kapitalo valdymą, naujų darbuotojų samdymą ir vertingiausių darbuotojų išlaikymą ar augantį susidomėjimą MTEP portfelio valdymu. Anot M. Burnat-Mikosz, Vidurio Europos šalys tik dabar iš pigios darbo jėgos teikėjų virsta žinių ekonomikomis. Būtent todėl svarbu lyginti įvairių bendrovių MTEP strategijas ir lengvatų sistemas Vidurio Europos regione bei dalytis geriausia praktika.

Kitos apklausos išvados

  • Su MTEP susijęs bendradarbiavimas tarp bendrovių ir mokslinių tyrimų įstaigų auga, todėl santykius tarp bendrovių ir akademinių institucijų galima vertinti teigiamai.
  • Daugiau nei viena iš penkių (21 proc.) apklausoje dalyvavusių bendrovių neturi jokios MTEP strategijos, o toms bendrovėms, kurios yra parengusios MTEP strategiją, pagrindiniai aspektai yra išteklių šaltiniai ir tinkamų žmogiškųjų išteklių prieinamumas.
  • Bendrovių įslaptinimo politika yra dažniausiai naudojama intelektinės nuosavybės ar praktinių žinių apsaugos forma, tačiau veiksmingiausiais laikomi į tam tikrą bendrovę ar sektorių orientuoti specialiai pritaikyti sprendimai, apimantys daugiau nei vieną apsaugos formą.

Kontaktas žiniasklaidai:
Lina Pradkelienė
Deloitte Lietuva
Rinkodaros vadovė
+370 5 2553030
lpradkeliene@deloittece.com

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?