Įžvalgos

Naujos prievolės stambių tarptautinių grupių įmonėms

Straipsnis publikuotas „Mokesčių žinių" portale www.mzinios.lt

Atsižvelgusi į per pastarąjį dešimtmetį padidėjusius mokesčių vengimo ir sukčiavimo atvejus, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) parengė 15 veiksmų planą, kitaip dar vadinamą mokesčių bazės sumažinimo ir pelno perkėlimo projektu (BEPS). Šio plano 13-ajame veiksme nustatoma atnaujinta kainodaros dokumentacijos struktūra.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių asocijuotų asmenų kainodaros įvertinimas mokesčių administratoriui yra sudėtingas ir daug laiko užimantis procesas, pristatoma nauja priemonė – Country-by-Country (CbC) ataskaita. Taigi, šios ataskaitos teikimas tampa ir lietuviškų įmonių prievole.

Šiame straipsnyje pristatoma detalesnė informacija apie CbC ataskaitą, jos teikimo tikslą, prievoles, struktūrą bei panaudojimą.

 

CbC ataskaitos tikslas

Pagal EBPO pateiktas rekomendacijas CbC ataskaitoje turi būti nurodytos visų tarptautinių įmonių grupės (TĮG) įmonių, veikiančių skirtingose šalyse, uždirbamos pajamos, gaunamas pelnas arba patiriamas nuostolis prieš mokesčius bei kiti kiekybiniai bei kokybiniai, absoliutūs ir santykiniai rodikliai pagal šalis. CbC ataskaitos tikslas yra padėti mokesčių administratoriams identifikuoti įmones ar jų grupes, kurios galimai perkelia apmokestinamą pelną į valstybes, kuriose taikomas mažesnis pelno mokesčio tarifas ar palankesnės apmokestinimo lengvatos, bet ne kuriose vykdoma pelną generuojanti veikla ir sukuriamas produktas ar paslauga. TĮG įmonės veikdamos skirtingose šalyse gali taikyti agresyvią mokesčių politiką, dėl ko vidutinės ir mažos įmonės patiria santykinai didesnę mokestinę naštą.

EBPO priimti nutarimai nėra privalomi valstybėms, kurios nepriklauso šiai organizacijai, įskaitant ir Lietuvą, tačiau net ir rekomendacinio pobūdžio BEPS 13-ojo veiksmo nuostatos jau yra įgyvendinamos ES valstybių narių teisėje sistemoje, t. y. priimta Europos Tarybos direktyva ES 2016/881 (ET direktyva). Atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas, Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnyje jau yra įteisinta CbC ataskaitos teikimo prievolė bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2017 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. VA-47 „Dėl Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl apsikeitimo informacija apie tarptautinių įmonių grupių pateiktas ataskaitas įgyvendinti, pateikimo taisyklių patvirtinimo" įteisinta CbC ataskaitos teikimo tvarka ir taisyklės.

 

CbC ataskaitos teikimas Lietuvoje

Pagal nuo šių metų birželio Lietuvoje įsigaliojusius teisės aktus, CbC ataskaitą turės teikti motininės TĮG įmonės, jei bendros TĮG pardavimo pajamos viršija 750 mln. eurų. Tam tikrais atvejais TĮG motininės įmonės prievolę pateikti CbC ataskaitą gali perleisti ir kitai grupės sudėtyje esančiai įmonei (pakaitinei įmonei). Reikėtų atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje yra tik keletas motininių įmonių, kurioms priklausančios TĮG viršija CbC ataskaitų teikimui nustatytą pardavimo pajamų ribą. Šios motininės įmonės turės prievolę surinkti informaciją apie grupės veiklą skirtingose šalyse ir teikti pilną CbC ataskaitą Lietuvos mokesčių administratoriui.

Tuo tarpu įmonės, įeinančios į aukščiau nurodytą pardavimo pajamų ribą viršijančių TĮG sudėtį, nesančios motinine įmone arba nepaskirtos TĮG pakaitine įmone, privalo iki šių metų pabaigos laisva forma informuoti VMI prie LR FM apie įmonę, kuri pateiks ataskaitą už TĮG 2016 finansinių metų rezultatus. Šioje TĮG motininės arba pakaitinės įmonės parengtoje CbC ataskaitoje jau turėtų atsispindėti Lietuvoje veikiančios įmonės 2016 m. finansinių metų rezultatai. Lietuvoje veikiančios motininės įmonės mokesčių administratoriui pirmąją CbC ataskaitą turėtų pateikti iki 2018 m. kovo 31 d.

Tam tikrais atvejais, kai užsienyje įsteigta motininė TĮG įmonė pagal tos šalies įstatymus neturėtų teikti CbC ataskaitos, Lietuvoje veikianti šios TĮG įmonė privalo VMI prie LR FM pateikti šią ataskaitą apie visos TĮG finansinius ir veiklos rezultatus. Tiesa, tokia ataskaita gali būti ir nepilna, o Lietuvoje veikianti įmonė turi nurodyti, jog motininė įmonė atsisakė pateikti informaciją, būtiną pilnai ataskaitai parengti.

 

Informacija CbC ataskaitoje

Ataskaitoje pateikiama informacija turėtų būti paskirstyta į dvi lenteles.

Pirmoji lentelė (taisyklių 1 priedas) apima bendrų TĮG pajamų, sumokėtų mokesčių ir verslo veiklos apžvalgą pagal valstybes. Šioje lentelėje pagal valstybes turi būti nurodyta informacija apie:

  • pajamas uždirbtas sandoriuose su nesusijusiomis šalimis,
  • pajamas uždirbtas sandoriuose su susijusiomis šalimis,
  • bendras uždirbtas pajamas,
  • pelną (nuostolį) prieš apmokestinimą,
  • sumokėtą pelno mokestį,
  • sukauptą pelno mokestį per einamuosius metus,
  • įstatinį kapitalą,
  • sukauptą pelną,
  • darbuotojų skaičių bei
  • materialųjį turtą, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus.

 

Antroji lentelė (taisyklių 2 priedas) – visų į TĮG įeinančių įmonių, įtrauktų į kiekvieną informacijos suvestinę, sąrašas pagal valstybę. Šioje lentelėje nurodoma, kokia yra kiekvienos TĮG priklausančios įmonės pagrindinė verslo veikla skirtingose šalyse.

Atitinkamai, Lietuvoje veikiančios TĮG priklausančios įmonės, jei bendros TĮG pardavimo pajamos viršija 750 mln. eurų, turės susisteminti ir pateikti šią aukščiau nurodytą informaciją TĮG CbC ataskaitą rengiančiai grupės įmonei.

Svarbu pažymėti, kad nurodytos TĮG ataskaitos teikimo taisyklės galioja ne vien atskirai veikiančioms įmonėms, bet ir nuolatinėms buveinėms. Duomenys apie nuolatinę buveinę pranešami nurodant valstybę, kurioje nuolatinė buveinė yra įsteigta, o ne valstybę, kurioje rezidentas yra verslo padalinys, kurios dalis yra nuolatinė buveinė.

 

CbC ataskaitoje pateiktos informacijos panaudojimas

Kas naudosis CbC ataskaitose pateiktais duomenimis? Lietuvos mokesčių administratorius persiųs Lietuvoje pateiktas CbC ataskaitas šalių, kuriose veikia TĮG, mokesčių administratoriams bei iš kitų šalių atitinkamų institucijų gaus jose pateiktas CbC ataskaitas, apimančias ir Lietuvoje veikiančių įmonių informaciją. Ataskaitos toliau bus analizuojamos mokesčių mokėtojų kontrolės formų – mokestinio tyrimo bei mokestinio patikrinimo, tikslais.

CbC ataskaitoje pateikta informacija bus naudojama identifikuojant grupėje tarp skirtingų valstybių vykdytus sandorius, dėl kurių skirtingose šalyse gali būti apskaičiuojamas nepakankamas apmokestinamų pajamų dydis atsižvelgiant į atliekamas funkcijas ir tokiu būdu sumokant mažiau mokesčių. Taip pat pateikta informacija padės nustatyti kontroliuojamųjų sandorių kainų atitikimo „ištiestosios rankos“ principui rizikingumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ataskaitoje pateikta informacija nebus naudojama nustatant „ištiestosios rankos“ principą atitinkančią kontroliuojamojo sandorio kainą ar koreguojant „ištiestosios rankos" principo neatitinkančią kainą.

Už šių taisyklių nesilaikymą ar kitus susijusius pažeidimus numatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Giedrius Padriezas Deloitte

Giedrius Padriezas

Deloitte Mokesčių ir teisės departamento vyresnysis konsultantas

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?