Įžvalgos

Pelno mokestis: lengvatos, skirtos skatinti ekonomikos augimą

Straipsnis publikuotas „Mokesčių žinių" portale www.mzinios.lt

Vyriausybė patvirtino savo programos įgyvendinimo planą. Vienas iš Vyriausybės užsibrėžtų atlikti darbų – mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos augimui palankia kryptimi bei mokesčių bazės optimizavimas. Taigi, Vyriausybė planuoja peržiūrėti galiojančias pelno mokesčio lengvatas investicijoms į technologinį atsinaujinimą ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą, siekiant paskatinti investicijas. Atsižvelgiant į Vyriausybės planuojamus veiksmus tikėtina, kad bus pratęstas investicinio projekto lengvatos galiojimo terminas, o taip pat mokesčių mokėtojų naudai bus peržiūrėti lengvatų taikymo apribojimai.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvata

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloje naudojamam ilgalaikiam turtui taikomas sutrumpintas 2 metų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas. Kokioms konkrečioms grupėms turi priklausyti šis turtas, yra detalizuota Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 1 priedėlyje („mašinos ir įrengimai“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „kitas aukščiau neišvardytas materialus turtas“ ir t.t.).

Pažymėtina, jog MTEP veikloje naudojamas turtas yra toks ilgalaikis turtas, kuris iš esmės (daugiausiai), bet ne epizodiškai, naudojamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Nesinaudojant MTEP lengvata, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) terminas pagal PMĮ 1 priedėlį sudarytų nuo 3 iki 8 metų. Įmonėms, norinčioms MTEP veikloje naudojamam ilgalaikiam turtui taikyti 2 metų nusidėvėjimo normatyvą atskiro mokesčių inspekcijos leidimo gauti nereikia.

MTEP lengvata taikytina ne tik ilgalaikiam turtui – PMĮ numato, kad įmonės sąnaudos (išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas), patirtos dėl MTEP, gali būti tris kartus atskaitomos iš pajamų tais metais, kuriais patiriamos, jeigu atliekami MTEP darbai yra susiję su įmonės vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda (žr. PMĮ 17str. 1 d.). Kokios sąnaudos gali būti priskirtos MTEP darbų sąnaudoms, detalizuota Vyriausybės 2008 11 19 nutarimu Nr. 1183 patvirtintame Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos apraše.

Pažymėtina, kad MTEP lengvatą galima taikyti ir tais metais, kai įmonės veikla yra nuostolinga – dėl apskaičiuotos MTEP lengvatos sumos padidėtų įmonės mokestinių nuostolių suma, perkeliama į kitus metus. Esminė MTEP lengvatos taikymo nuostata – nėra reikalaujama MTEP sąnaudas susieti su ataskaitinio laikotarpio pajamomis. MTEP lengvatą galima taikyti ir tais atvejais, kai:

  • įmonė MTEP darbus atliks tikėdamasi darbų rezultatus panaudoti ateities veikloje;
  • jei tokie gauti darbų rezultatai neatitinka įmonės lūkesčių ir jie nebus panaudoti įmonės ekonominėje veikloje, tačiau įgytomis žiniomis bei patirtimi įmonė gaus ekonominę naudą ateityje, pavyzdžiui, ateityje išvengs nuostolių.

Įmonės MTEP darbų sąnaudos turi būti sumažintos MTEP darbams atlikti (įsigyti) panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, ES ir kitos finansinės paramos lėšų suma, jeigu buvo gautos tokios lėšos ar tokia parama.

Be to, įmonė privalo turėti savo vadovo (ar jo įgalioto asmens) patvirtintą MTEP darbų dokumentaciją, kurioje būtų aprašyti atliekami MTEP darbai, pavyzdžiui:

  • MTEP darbų tikslai,
  • darbų vykdymo eiga ir kita svarbi informacija.

Jeigu įmonė sąnaudas patiria atlikdamas ne vien tik MTEP darbus, MTEP darbų dokumentacijoje turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos sąnaudos proporcingai priskiriamos MTEP darbų sąnaudoms.

Galimos MTEP lengvatos taikymo klaidos:

  • įmonės veikla neatitinka MTEP sąvokos ir savo esme nelaikytina MTEP veikla;
  • MTEP sąnaudoms nepagrįstai priskiriamos MTEP nedalyvaujančių darbuotojų darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos;
  • MTEP sąnaudoms priskiriamos įvairių paslaugų įsigijimo išlaidos, tiesiogiai nesusijusios ir nebūtinos MTEP veiklai;
  • MTEP sąnaudoms priskiriamos komandiruočių, tiesiogiai nesusijusių su MTEP darbais, išlaidos ir pan.

Lina Krasauskienė

Mokesčių ir teisės departamento vyresnioji projektų vadovė

Jurga Vaitkienė

Mokesčių ir teisės departamento vyresnioji konsultantė

Pavyzdys

Įmonė 2015 m. gruodžio mėn. MTEP tikslais įsigijo ir pradėjo naudoti naujus įrengimus už 250 000 Eur.

PMĮ 1 priedėlyje ilgalaikio turto grupei „Mašinos ir įrengimai" yra nustatytas 5 metų nusidėvėjimo normatyvas, tačiau kadangi įmonės įsigyti įrengimai naudojami MTEP veikloje, tai minėti įrengimai gali būti nudėvimi per 2 metų laikotarpį.

Vadinasi, 2016 m. šių įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, sudarytų 125 000 Eur sumą (250 000 Eur / 2 m.). Jeigu nebūtų taikoma MTEP lengvata, tai metinė įrengimų nusidėvėjimo sąnaudų, priskiriamų leidžiamiems atskaitymams, suma (taikant tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą) sudarytų tik 50 000 Eur (250 000 Eur/ 5 m.).

Investicinio projekto lengvata

Investicinio projekto lengvatos galiojimas, skirtingai negu MTEP lengvatos atveju, yra ribotas – įmonės apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas 2009–2018 m. patirtomis išlaidomis ilgalaikiam turtui įsigyti. Taip pat yra nemažai kitų reikalavimų:

  • ilgalaikis turtas turi priklausyti tam tikrai PMĮ 1 priedelyje nurodytai grupei (žr. PMĮ 461 str. 1 d. 1 p.). Kai kuriais atvejais turto grupė, kuriai gali būti taikoma investicijos lengvata, sutampa su turtu, kuriam taikoma MTEP lengvata (pvz., „mašinos ir įrengimai", „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga", „įsigytos teisės");
  • kaip komentuoja VMI prie LR FM, investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu yra laikomas tik tiesiogiai dalyvaujantis gamybos (paslaugų teikimo) procese įmonės įsigytas turtas ir turtas, kuris tiesiogiai susijęs su investicinio projekto tikslų įgyvendinimu (naujų, papildomų produktų gamyba, paslaugų teikimas, pajėgumų didinimas, naujo proceso įdiegimas ir pan.);
  • įmonės įsigytas ilgalaikis turtas turi būti nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus, skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios.

Atkreiptinas dėmesys, kad ilgalaikis turtas, kuriam buvo pritaikyta investicinio projekto lengvata, įmonės veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu 3 metus (žr. PMĮ 461 str. 5 d.). Jei turtas naudojamas trumpiau – dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus. Tačiau „3 metų taisyklės" reikalavimas netaikytinas šiais atvejais:

  • įmonės pabaigos atveju,
  • kai turtas prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos,
  • kai ilgalaikis turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas anksčiau negu per 3 metus nuo jo įvedimo į eksploataciją dėl teisės aktų reikalavimų
  • kai ilgalaikis turtas reorganizavimo ar perleidimo atvejais pereina įsigyjančiajai įmonei, tačiau tik tuo atveju, jeigu įsigyjančioji įmonė perimtą turtą naudoja iki tol, kol sueis 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidusioje įmonėje pradžios. Įsigyjančioji įmonė, perėmusi ilgalaikį turtą reorganizavimo ar perleidimo atvejais ar dėl teisės aktų reikalavimų, gali tęsti apmokestinamojo pelno sumažinimą, kaip tai būtų dariusi ilgalaikį turtą perleidusi ir galimybių dėl tokio ilgalaikio turto įsigijimo sumažinti apmokestinamąjį pelną netekusi įmonė.

Kaip ir MTEP lengvatos atveju, įmonės faktiškai patirtų išlaidų (ilgalaikiam turtui įsigyti) dydis turi būti sumažintas tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, ES ir kitos finansinės paramos lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. Taikant šį PMĮ apribojimą galimos įvairios situacijos:

  • gali būti įsigyjami keli turto vienetai, iš kurių dalis turto vienetų neatitinka investicinio projekto reikalavimų, o finansuojamas tam tikras procentas nuo visos turto įsigijimo kainos ir neįmanoma nustatyti, kiek paramos tenka konkrečiam turto vienetui. Šiuo atveju VMI prie FM komentuoja, kad įmonė pati nusistato kriterijų proporcijai išskaičiuoti, t. y. kiek paramos tenka investicinio projekto reikalavimus atitinkančiam turtui;
  • didelės apimties investicinis projektas gali būti dalinai finansuojamas iš ES ar kitų fondų lėšų, o toks finansavimas gali būti susietas su projekto vykdymo etapais, o ne su konkrečiais turto vienetais. Jeigu iš anksto yra žinoma bendra nuosavų ir fondų lėšų proporcija, tai tokiu atveju, nuosavų ir gautų iš fondų lėšų proporcija turi būti taikoma kiekvienais metais patirtoms išlaidoms ilgalaikiam turtui įsigyti.

Taip pat investicinio projekto lengvata yra apribota nuostata, kad už kiekvienus (atskirus) metus apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, pritaikius lengvatą, gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 proc. Šią ribą viršijančios ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos gali būti perkeliamos į vėlesnius 4 vienas po kito einančius metus apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą (dėl šios galimybės investicinio projekto lengvata turėtų įtakos, t. y. gali mažinti, ir įmonės 2019–2022 m. apmokestinamąjį pelną).

Pavyzdys

Sakykime, kad įmonė investiciniam projektui vykdyti 2018 m. įsigis naujo ir 2018 m. pagaminto ilgalaikio turto už 6 mln. Eur, o šios įmonės apmokestinamasis pelnas bus lygus:

  • 2018 m. – 1 mln. Eur, vadinasi, investicinio projekto lengvatos suma negalės viršyti 0,5 mln. Eur (1 mln. Eur x 50 proc.);
  • 2019 m. – 2 mln. Eur, vadinasi, investicinio projekto lengvatos suma negalės viršyti 1 mln. Eur (2 mln. Eur x 50 proc.);
  • 2020 m. – 3 mln. Eur, vadinasi, investicinio projekto lengvatos suma negalės viršyti 1,5 mln. Eur (3 mln. Eur x 50 proc.);
  • 2021 m. – 0,8 mln. Eur, vadinasi, investicinio projekto lengvatos suma negalės viršyti 0,4 mln. Eur (0,8 mln. Eur x 50 proc.);
  • 2022 m. – 5,5 mln. Eur, vadinasi, investicinio projekto lengvatos suma bus lygi 2,6 mln. Eur investicijų sumos „likučiui" (6 – 0,5 – 1 – 1,5 – 0,4), kuris neviršytų 50 proc. įmonės apmokestinamojo pelno.

Skirtingai negu taikant MTEP lengvatą, investicinio projekto lengvatos suma gali būti minusuota iš apmokestinamojo pelno tik po to, kai:

  • įmonė pritaikys PMĮ lengvatą dėl neapmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų atsižvelgiant į PMĮ 12 str. nuostatas;
  • įmonė pritaikys MTEP lengvatą;
  • įmonė pritaikys PMĮ lengvatą suteiktai paramai;
  • įmonė atskaitys ankstesnių metų mokestinius nuostolius.

Atkreiptinas dėmesys, kad pritaikius investicinio projekto lengvatą investiciniam projektui įgyvendinti reikalingo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (arba amortizacijos) sąnaudos pripažįstamos leidžiamais atskaitymais PMĮ nustatyta tvarka. Vadinasi, taikant investicinio projekto lengvatą, įmonės apmokestinamasis pelnas mažinamas du kartus:

  • pirmą kartą – į investicinio projekto lengvatos sumą įtraukus ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas (kai apmokestinamasis pelnas mažinamas ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų suma);
  • antrą kartą – leidžiamiems atskaitymams priskyrus to paties ilgalaikio turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sumą.

Palyginimui – taikant MTEP lengvatą, sąnaudos, patirtos dėl MTEP, triguba suma atskaitomos iš pajamų, tačiau ilgalaikis turtas leidžiamiems atskaitymams priskiriamas tik skaičiuojant nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sumą.

Nors investicinio projekto lengvata taikoma jau nuo 2009 m. ir šiai dienai pateikta ne mažai mokesčių administratoriaus išaiškinimų ir komentarų, tačiau įmonės taikydamos investicinio projekto lengvatą vis dar daro nemažai klaidų, pavyzdžiui:

  • investiciniam projektui priskiriamas ilgalaikis turtas, kuris tiesiogiai nedalyvauja ir nėra būtinas gamybos (paslaugų teikimo) procesui;
  • investiciniam projektui priskiriamas ilgalaikis turtas, kuris skirtas tik turimam tos pačios paskirties turtui pakeisti;
  • investiciniam projektui priskiriamas turtas, kuris pagamintas anksčiau (seniau) nei prieš 2 metus, skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios (kartais daroma klaida ir 2 metų terminas skaičiuojamas nuo turto pirkimo datos, kuri gali būti žymiai ankstesnė negu įvedimo į eksploataciją data);
  • nevykdoma kontrolė, ar ilgalaikis turtas, kuriam pritaikyta investicijos lengvata, yra naudojamas 3 metus nuo įvedimo į eksploataciją (kartais priimami verslo sprendimai nutraukti tam tikrą veiklą ar ilgalaikį turtą perkelti į kitą įmonę, dėl ko turtas parduodamas nesuėjus 3 metų terminui).

Pažymėtina, kad PMĮ nuostatos nedraudžia įmonei taikyti MTEP bei investicinio projekto lengvatos vienu metu.

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?