Deloitte Mokesčiai Teisė naujienos apžvalga

Naujienos

Mokesčių ir teisės naujienų apžvalga

2018 m. gruodis

Kaip ir kiekvieną mėnesį, tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė Deloitte Lietuva ir Advokatų profesinė bendrija Deloitte Legal Jus supažindina su mokesčių ir teisės ekspertų parengtu naujienlaiškiu, kuriame pateiktos įžvalgos apie svarbiausias šios srities naujienas ir pokyčius.

Tarptautinio teisės žinyno „The Legal 500“ paskelbtuose 2018 m. advokatų kontorų reitinguose „Deloitte Legal“ teisės praktika Lietuvoje įvertinta kaip viena iš lyderių darbo teisės ir nekilnojamojo turto srityse.

Šiame leidinyje yra pateikiama tik bendro pobūdžio informacija ir ji negali būti vertinama kaip Deloitte Touche Tohmatsu Limited grupei priklausančių bendrovių narių ir susijusių įmonių (apibendrinant, tarptautinio Deloitte įmonių tinklo) patarimas, teisinė išvada ar konsultacija. Šis leidinys nėra profesionalių patarimų ir paslaugų atitikmuo, todėl neturėtų būti naudojamas kaip sprendimų, darančių įtaką Jūsų finansams ir verslui, pagrindas. Prieš priimant tam tikrus sprendimus ar imantis bet kokių kitų veiksmų, galinčių turėti įtakos Jūsų finansiniams rezultatams, reikėtų pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais. Nė viena iš tarptautinio Deloitte tinklo įmonių nėra atsakinga už nuostolius, atsiradusius dėl leidinyje skelbiamos informacijos.

Norėtumėte gauti Deloitte Mokesčių ir teisės departamento parengtas naujienų apžvalgas? Užsisakykite naujienas el. paštu lietuva@deloittece.com!

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suteikė galimybę klysti ir ministrams

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija priėmė sprendimą rezonansinėje byloje, kurioje Deloitte Legal atstovavo atsakovui – buvusiam vidaus reikalų ministrui.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog vien tai, kad administraciniai teismai pakeitė ir panaikino priimtus įsakymus dėl tarnybinės atsakomybės taikymo įstaigos prie ministerijos vadovui, nereiškia, jog atsirado prielaidos vidaus reikalų ministro atsakomybei kilti.

Deloitte Legal vadovaujantysis partneris Gintautas Bartkus pastebi, kad sprendime nustatyti kaltės buvimą ar nebuvimą nulemiantys požymiai, kurie savo esme primena bonus pater familias standartą.

Taigi, ministras gali būti nekaltas, jei:

  • ministro priimtas sprendimas buvo susijęs su jo diskrecijos teise, o ne aiškiu, vienareikšmišku įstatymo reikalavimo vykdymu;
  • ministro įsakymus derino teisininkai ir kiti specialistai;
  • ministras rėmėsi kitų institucijų ir komisijų išvadomis bei pateiktais duomenimis;
  • ministras neveikė ultra vires;
  • nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai.

LVAT sprendimą rasite čia.

 

Mokesčių ir teisės naujienų apžvalga, 2018 m. gruodis (PDF)

Energetika: Europos Parlamentas patvirtino ambicingus tvarumo ir energetikos efektyvumo tikslus

Europos Parlamentas patvirtino tris svarbius teisės aktus, kurie yra „Švari energija visiems europiečiams“ paketo dalis. Priimtais teisės aktais nustatomi įpareigojimai valstybėms narėms siekti, kad iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumas padidėtų mažiausiai 32,5%, o, atsinaujinanti energija privalės sudaryti bent jau 32% visos bendros galutinės suvartojamos energijos kiekio. Šie rodikliai atliks svarbų vaidmenį siekiant ES nustatytų su klimato kaita susijusios politikos srities tikslų.

Padidėjęs energijos efektyvumas, tikimasi, sąlygos mažesnes sąskaitas už energijos suvartojimą gyventojams ir verslui. Valstybės narės įpareigojamos užtikrinti gyventojams teisę gamintis energiją savo reikmėms, ją laikyti ir parduoti perteklinę produkciją. Jos taip pat įpareigojamos nustatyti konkrečias energijos vartojimo efektyvumo priemones, orientuotas į patiriančius energetinį skurdą.

Europos Parlamento informacija.

Mokesčių ir teisės apžvalga, 2018 m. lapkritis (PDF)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija parengė gaires dėl tinkamų organizacinių ir techninių duomenų saugumo priemonių įgyvendinimo

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija parengė gaires, kurių įgyvendinimas ne tik padės organizacijoms užtikrinti atitiktį Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, bet ir pasiruošti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patikrinimams, kadangi nepriklausomai nuo organizacijų dydžio ar sektoriaus, tikimasi, kad šios įgyvendins bent jau gairėse nustatytus minimalius asmens duomenų saugumui ir privatumui užtikrinti būtinus reikalavimus.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

 

Seimui pateikta nauja Prekių ženklų įstatymo redakcija

2018 m. lapkričio 6 d. Seimui pateiktas Prekių ženklų įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2436.

Naujasis prekių ženklų reguliavimas numato šias naujoves:

  • atsisakoma reikalavimo pavaizduoti prekių ženklą grafiškai. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai bus galima pateikti bet kokio pavidalo prekės ženklą, su sąlyga, kad būtų galima aiškiai ir tiksliai nustatyti teisinės apsaugos objektą;
  • tretieji suinteresuoti asmenys galės pateikti motyvuotas pastabas Valstybiniam patentų biurui, kartu nurodydami pagrindus, dėl kurių prekių ženklas neturėtų būti registruojamas;
  • numatoma galimybė registruoti ne tik kolektyvinius, bet ir sertifikavimo ženklus;
  • keičiasi procedūrinė ginčų nagrinėjimo tvarka – nustatoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybiniame patentų biure;
  • nustatomos prekių ženklų savininkų teisės ir jų apribojimai, ypač taikant muitinės priežiūros priemones prekių, galinčių pažeisti prekių ženklų savininkų teises, tranzito atvejais.

Prekių ženklų įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

Su nauju Prekių ženklų įstatymo projektu galite susipažinti čia.

 

Nuo gruodžio 3 d. pradedamas taikyti reglamentas dėl nepagrįsto geografinio blokavimo


Geografinis blokavimas suprantamas kaip diskriminacinė praktika, kai internetu perkantiems klientams ribojama prieiga prie kitoje ES valstybėje narėje esančioje interneto svetainėje siūlomų gaminių ar paslaugų ir sudaromos kliūtys jų įsigyti. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) 2018/302 siekiama panaikinti tokius apribojimus ir skatinti elektroninę prekybą užkertant kelią nepagrįstai diskriminacijai pagal pirkėjų pilietybę, gyvenamąją arba įsisteigimo vietą. Reglamentu nustatytas draudimas verslo subjektams nukreipti klientą į kitą savo elektroninės sąsajos

variantą, kuris nuo elektroninės sąsajos, kurią klientas norėjo pasiekti iš pat pradžių, skiriasi informacijos išdėstymu, vartojama kalba arba kitomis charakteristikomis, nebent klientas būtų davęs aiškų savo sutikimą. Taip pat nustatyti draudimai verslininkams

diskriminuoti klientus, kiek tai susiję su prekių ir paslaugų bendrosiomis sąlygomis, įskaitant kainas, detalizuojamos šių draudimų veikimo sritys.

Už reglamento reikalavimų ar draudimų nesilaikymą pardavėjui ar paslaugų teikėjui Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu galės skirti baudas nuo 144 iki 1,448 EUR.

Daugiau informacijos rasite čia.  

 

ESTT pasisakė dėl darbuotojų teisių į kasmetines atostogas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė du reikšmingus prejudicinius sprendimus, susijusius su darbuotojų teisėmis į kasmetines atostogas ir kompensacijas už jas.

Pirmojoje byloje ESTT didžioji kolegija motyvuodama pažymėjo, kad teisė į mokamas kasmetines atostogas yra esminis ES socialinės teisės principas, susidedantis iš dviejų elementų – teisės į kasmetines atostogas ir teisės gauti užmokestį. Nutrūkus darbo santykiams nebeįmanoma pasinaudoti mokamomis kasmetinėmis atostogomis, todėl Direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 2 dalis numato darbuotojo teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas.

ESTT didžioji kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai darbo santykiai nutrūksta dėl darbuotojo mirties, darbuotojo teisė į kasmetines atostogas, būdama išimtinai turtinio pobūdžio, neišnyksta ir yra paveldima, todėl tokiu atveju, mirusiojo paveldėtojai turi teisę į finansinę kompensaciją.

Antrojoje byloje ESTT kolegija konstatavo, kad darbuotojas negali automatiškai prarasti pagal ES teisę įgytos teisės į kasmetines mokamas atostogas, taigi, ir teisės į kompensaciją už nepanaudotų atostogų dienas, vien todėl, kad jis nepateikė prašymo reikiamu laiku ir nepasinaudojo mokamomis atostogomis iki darbo santykiai nutrūko. Šiomis teisėmis darbuotojas prarastų galimybę pasinaudoti tik darbdaviui pateikus įrodymų ir paaiškėjus, kad pasinaudoti mokamomis atostogomis darbuotojas atsisakė savo noru, būdamas informuotas apie iš to išplaukiančias pasekmes, po to, kai jam buvo sudarytos faktinės galimybės pasinaudoti teise į atostogas.

Plačiau su bylomis galite susipažinti čia ir čia.

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?