Deloitte Mokesčiai Teisė naujienos apžvalga

Naujienos

Mokesčių ir teisės naujienų apžvalga

Rugpjūtis | 2017

Kiekvieną mėnesį kviečiame susipažinti su Mokesčių ir teisės departamento parengtu naujienlaiškiu. Jame pateiktos mūsų ekspertų įžvalgos apie svarbiausias šios srities naujienas ir pokyčius.

Tryliktą kartą International Tax Review (ITR) organizuojamuose Europos mokesčių apdovanojimuose tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė Deloitte buvo pripažinta geriausia 2017 m. sandorių kainodaros įmone ir mokesčių konsultacijų bendrove Baltijos šalyse.

Šiame leidinyje yra pateikiama tik bendro pobūdžio informacija ir ji negali būti vertinama kaip Deloitte Touche Tohmatsu Limited, grupei priklausančių bendrovių narių ir susijusių įmonių (apibendrinant, tarptautinio Deloitte įmonių tinklo) patarimas, teisinė išvada ar konsultacija. Šis leidinys nėra profesionalių patarimų ir paslaugų atitikmuo, todėl neturėtų būti naudojamas kaip sprendimų, darančių įtaką Jūsų finansams ir verslui, pagrindas. Prieš priimant tam tikrus sprendimus ar imantis bet kokių kitų veiksmų, galinčių turėti įtakos Jūsų finansiniams rezultatams, reikėtų pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais. Nė viena iš tarptautinio Deloitte tinklo įmonių nėra atsakinga už nuostolius, atsiradusius dėl leidinyje skelbiamos informacijos.

Norėtumėte gauti Deloitte Mokesčių ir teisės departamento parengtas naujienų apžvalgas? Užsisakykite naujienas el. paštu lietuva@deloittece.com!

Išleista nauja Sandorių kainodaros gairių tarptautinėms organizacijoms ir mokesčių administratoriams redakcija

2017 m. liepos 10 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) išleido naują Sandorių kainodaros gairių tarptautinėms organizacijoms ir mokesčių administratoriams (toliau – Gairės) redakciją, kuri pakeitė 2010 m. išleistas gaires.

Atlikti Gairių atnaujinimai yra orientuoti į mokesčių bazės sumažinimo ir pelno perkėlimo projekto (angl. Base Erosion and Profit Shifting, BEPS) pritaikymą mokesčių mokėtojams ir administratoriams nustatant kontroliuojamuose sandoriuose taikytinus kainodaros principus.

Pagrindiniai Gairių atnaujinimai yra šie:

  • BEPS plano 8-10 ir 13 veiksmų pritaikymas Gairėse, atnaujinant I, II, V, VI, VII, VIII ir IX skyriuose pateiktas rekomendacijas, susijusias su:

o    grupių ataskaita pagal šalis, dar žinoma kaip Country-by-Country ataskaita;

o    nematerialaus turto kainodaros aspektais;

o    tarpusavyje teikiamomis paslaugomis;

o    sąnaudų susitarimais;

o    verslo restruktūrizavimu atsižvelgiant į kainodaros principus.

  • Patvirtintų pakeitimų dėl „saugių uostų“ (angl. safe harbours) įtvirtinimas Gairių IV skyriuje;
  • Kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.

Svarbu pažymėti, jog Lietuvoje veikiančioms bendrovėms bei užsienio bendrovių nuolatinėms buveinėms rekomenduojama vadovautis Gairėmis tol, kol jos neprieštarauja LR finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymui Nr. 1K-123, kuriuo patvirtintos Lietuvos sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentavimo taisyklės.

Daugiau informacijos apie gairių atnaujinimą rasite čia.

 
Mokesčių ir teisės naujienų apžvalga, 2017 m. rugpjūtis (PDF, 358 KB)

Įsigalioja nauji teisės aktai dėl akcizais apmokestinamų prekių dokumentavimo bei išleidimo vartoti momento nustatymo

2017 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) informavo, jog nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos įsigalios teisės aktų pakeitimai, susiję su:

  • Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. spalio 20 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl akcizais apmokestinamų prekių taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą išleidimo vartoti momento nustatymo. Atsižvelgiant į tai, patvirtinti operacijų, susijusių su akcizais apmokestinamomis prekėmis, klasifikatoriaus operacijų kodų pakeitimai;
  • Akcizų apskaičiavimo, dokumentų išrašymo bei duomenų pateikimo į VMI akcizų informacinę sistemą tvarka.

Daugiau informacijos rasite čia.

 
Mokesčių ir teisės apžvalga, 2017 m. birželis-liepa (PDF; 352 KB)

VMI išaiškinimas dėl energinių produktų apmokestinimo akcizais

2017 m. liepos 27 d. VMI prie FM pranešė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau ‒ AĮ) 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuo akcizų atleidžiami energiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata taip pat apima ir tuos atvejus, kai atitinkamas energinių produktų kiekis paimamas kaip mėginys panaudoti bandymams ir/arba atlikti tyrimus.

Daugiau informacijos rasite čia.

Pakeistos mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo procedūrinės taisyklės

VMI prie FM viršininko 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. VA-64 buvo pakeistos Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Atsižvelgiant į Taisyklių pakeitimus, mokesčių mokėtojai nebeturės galimybės mokesčių administratoriui teikti prašymus pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (toliau – prašymas)  ir/ ar jo priedus (dokumentus), parengtus ne valstybine kalba.

Naujojoje Taisyklių redakcijoje naujai sureglamentuotos nuolatinės darbo grupės, nagrinėjančios prašymus, sudarymo ir jos veiklos procedūros. Taisyklėse taip pat plačiau reglamentuojami prašymų nagrinėjimo sustabdymo atvejai, nustatyta, kad apie sustabdytą prašymo nagrinėjimą mokesčių mokėtojas turi būti informuotas per 5 darbo dienas.

Taisyklėse taip pat aptartas prašymo nagrinėjimo atnaujinimas, mokesčių administratoriui gavus papildomus dokumentus iš mokesčių mokėtojo, bei išplėstas atvejų sąrašas, kada mokesčių administratorius nepriima sprendimo dėl teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui, o pateikia atsakymą bendra tvarka, įtraukiant tuos atvejus, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių dėl tapataus klausimo, kuris nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba Lietuvos vyriausiajame administraciniam teisme.

Daugiau informacijos rasite čia.

Grąžintas ankstesnis autorių, sportininkų bei atlikėjų pajamų apmokestinimas Sodros įmokomis

2017 m. liepos 11 d. priimti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10, 11 straipsnių pakeitimai, nustatantys, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. valstybinio socialinio draudimo įmokos ir vėl būtų skaičiuojamos nuo pusės pajamų, gautų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos. Taip pat, socialinio draudimo įmokos nebus skaičiuojamos nuo autoriams išmokėto honoraro už suteiktų kūrinių naudojimą pagal autorinę licencinę sutartį.

Daugiau informacijos rasite čia.

Tantjemų apmokestinimas privalomojo sveikatos draudimo įmokomis

2017 m. liepos 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimas, nustatantis, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis privalės mokėti 6%, o draudėjai – 3% privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Taigi, nuo 2018 m. sausio 1 d. bendras apdraustojo socialinio draudimo įmokų dydis bus 9%, o draudėjo – 25,3%.

Daugiau informacijos rasite čia.

Panaikinta prievolė pranešti apie banderolių ženklinimą VMI

Birželio 28 d. panaikintas VMI viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis". Nuo šiol asmenims nereikės pranešti VMI apie akcizais apmokestinamų prekių sandėliuose ženklinimą, pateikiant AKC403 formos pranešimus.

Daugiau informacijos rasite čia.

Dėl lengvatinio tarifo taikymo taisyklių pakeitimo

2017 m. liepos 6 d. įsigaliojo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1B-925 „Dėl Lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo.

Priimti pakeitimai numato atsakomybę importuotojui ar jo įgaliotam atstovui turėti lengvatinės kilmės dokumentų originalus ir juos saugoti (o ne pateikti muitinės saugojimui, kaip būdavo anksčiau). Nustačius, kad importuotojas nesaugo lengvatinės kilmės dokumentų originalų, teritorinė muitinė gali lengvatinio muito taikymą atšaukti.

Daugiau informacijos rasite čia.

Patikslintas ir papildytas paslaugų, priskirtinų statybos darbams, sąrašas

2017 m. liepos 7 d. siekiant užtikrinti vienodą ir prognozuojamą mokesčių teisės taikymą, VMI prie FM, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, patikslino ir papildė sąrašus paslaugų, kurios priskiriamos statybos darbams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį. Sąrašas aktualus siekiant taikyti atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą statybos darbams, numatytą Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 96 straipsnyje.

Daugiau informacijos rasite čia.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) bylų praktika

C-386/16 UAB Toridas prieš VMI prie FM

2017 m. liepos 26 d. ESTT priėmė sprendimą byloje dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo parduodant prekes į kitą valstybę narę (PVM Direktyvos (2006/112/EC) 138 str. 1 d.).

UAB Toridas, Lietuvos PVM mokėtoja, importavo į Lietuvą šaldytas žuvis, kurias vėliau pardavė Estijos PVM mokėtojai Megalain OU. Pagal sudarytą sutartį, Megalain OU įsipareigojo nagrinėjamas prekes išvežti iš Lietuvos teritorijos per 30 dienų ir pateikti UAB Toridas tai patvirtinančius dokumentus. Megalain OU tą pačią dieną ar kitą dieną prekes parduodavo kitose valstybėse narėse įsisteigusiems ir PVM mokėtojais įregistruotiems pirkėjams. Dalis prekių buvo parduodama ir iš karto išsiunčiama į kitas valstybes nares, negabenant per Estiją. Kita dalis buvo gabenama į bendrovės „Plungės šaltis“, esančios Lietuvoje, patalpas, kur prekės būdavo apdirbamos ir supakuojamos, prieš gabenant pirkėjams į paskirties valstybes. Šias išlaidas prisiimdavo Megalain OU.

UAB Toridas šiems tiekimams pritaikė 0 proc. PVM tarifą pagal PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalį (PVM Direktyvos 138 straipsnio 1 dalis). Lietuvos mokesčių administratorius ginčijo, kad šie tiekimai yra vidaus tiekimai, kuriems turi būti taikomas standartinis PVM tarifas. Ginčui pasiekus LVAT, šis teismas pateikė prejudicinius klausimus ESTT. LVAT norėjo išsiaiškinti, ar PVM Direktyvos 138 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, turi būti neapmokestinamas pirmoje valstybėje narėje įsisteigusio tiekėjo atliekamas prekių tiekimas, kai prieš sudarant šį tiekimo sandorį pirkėjas išreiškia ketinimą prieš išgabendamas prekes iš pirmos valstybės nares jas iš karto parduoti trečioje valstybėje narėje įsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuriam šios prekės į trečiąją valstybę narę yra išgabenamos. Taip pat, ar atsakymui į šį klausimą turi reikšmės faktinė aplinkybė, jog dalis prekių prieš jas išgabenant yra perdirbamos.

ESTT pažymėjo, jog prekių įsigijimas gali būti laikomas įsigijimu Bendrijos viduje tik su sąlyga, kad prekė buvo išsiųsta ar išgabenta įsigyjančiam asmeniui. Todėl reikia pripažinti, kad neapmokestinimo sąlygos neįvykdytos, jei prekė, kuri yra tiekimo objektas, neišgabenta ar neišsiųsta ją įsigyjančiam asmeniui.

Vienas po kito einančių dviejų tiekimų grandinėje, apimančioje tik vieną gabenimą Bendrijos viduje, pirmiausia reikia nustatyti, kuriam tiekimui priskirtinas gabenimas. Šiuo tikslu yra atsižvelgiama į visas konkrečias aplinkybes, įskaitant ir disponavimo kaip savininkui teisės perdavimą galutiniam prekę įsigijusiam asmeniui. Jei antrasis šios teisės perdavimas įvyko prieš gabenimą Bendrijos viduje, prie pastarojo negali būti priskiriamas pirmasis tiekimas pirmojo prekę įsigijusio asmens naudai.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ESTT nurodė, jog pirmasis tiekimas susidariusioje situacijoje nepatenka į PVM Direktyvos 138 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Taip pat, tarpinio pirkėjo užsakymu prieš išgabenimą įvykdytas prekių perdirbimas neturi įtakos pirmojo tiekimo galimo neapmokestinimo sąlygomis, kai šis perdirbimas įvykdytas atlikus pirmąjį tiekimą.

Sprendimo tekstas.

Priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai

2017 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, įgyvendinančius ES direktyvos 2014/66/ES nuostatas ir keičiančius leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą užsieniečiams, kurie yra siunčiami dirbti į Lietuvoje veikiančią užsienio valstybės įmonės atstovybę, filialą ar grupės įmonę.

Pagrindinės naujovės:

  • Galimybė priimančiajai įmonei Lietuvoje pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo į Lietuvą komandiruojamam darbuotojui;
  • Trumpesnis prašymo nagrinėjimo laikotarpis: prašymas dėl laikino leidimo gyventi turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius (įprastine tvarka) arba ne vėliau kaip per 1 mėnesį (skubos tvarka);
  • Trumpalaikis judėjimas įmonių grupės viduje (atsiranda galimybė perkelti komandiruotą darbuotoją Europos Sąjungoje veikiančių grupės įmonių viduje iki 90 dienų laikotarpiui) ir kt.

Pakeitimai įsigalios nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

Daugiau informacijos rasite čia.

Priimtas naujas darbo kodeksas

2017 m. birželio 6 d. Seimas priėmė naujos redakcijos darbo kodeksą.

Naujovės numatytos šiose srityse:

  • Darbo sutarties nutraukimas: keičiami darbo sutarties nutraukimo pagrindai, trumpinami įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminai, keičiamas išeitinių išmokų dydis;
  • Keičiama darbo laiko, viršvalandžių ir kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka; 
  • Darbo sutarčių rūšys: įstatymas numato naujas darbo sutarčių rūšis t.y. darbo vietos dalijimosi, projektinio darbo, darbo keliems darbdaviams, pameistrystės ir kt. 

Priimtas darbo kodeksas įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d.

Daugiau informacijos galite rasti specialioje Deloitte apžvalgoje.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įsigalios jau greičiau kaip po metų

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Asmens duomenų apsaugos direktyvą 95/46/EC (toliau‑ Direktyva) pakeis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau- BDAR). BDAR bus tiesiogiai taikomas kiekvienoje Europos Sąjungos Valstybėje narėje, todėl tikimasi, jog jis sukurs vientisą asmens duomenų apsaugos taisyklių sistemą vienodai taikomą visoje Sąjungoje.

Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija atkreipia dėmesį, kad jau dabar būtų tikslinga atlikti šiuos veiksmus:

  • Paskirti už duomenų apsaugą atsakingą asmenį ar padalinį, kuris padėtų institucijai pasirengti taikyti BDAR;
  • Įsivertinti atliekamą asmens duomenų tvarkymo veiklą, t. y. peržiūrėti, kokie asmens duomenys ir kokiais tikslais tvarkomi, kokie teisiniai pagrindai, kuriais grindžiamas asmens duomenų tvarkymas;
  • Nustatyti prioritetinius veiksmus, skirtus užtikrinti asmens duomenų tvarkymo atitiktį BDAR, įvertinant didžiausią riziką žmogaus teisėms bei laisvėms;
  • Įsivertinti, ar pagal BDAR institucijai nekyla pareiga atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą;

BDAR numatytas reguliavimas remiasi duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, t. y. organizacijų, savo veikloje naudojančių asmens duomenis, skaidrumu ir atskaitomybe. BDAR atsisakyta pareigos pranešti VDAI apie asmens duomenų tvarkymą bei įtvirtintas atskaitomybės principas. Tai reiškia, kad duomenų valdytojai privalės imtis priemonių, kad tinkamai įgyvendintų BDAR reikalavimus, ir privalės sugebėti tai įrodyti. Taigi, duomenų valdytojams suteikiama daugiau laisvės veikti be išankstinės priežiūros institucijos kontrolės, tačiau kartu tai reiškia ir didesnę atsakomybę bei išsamius namų darbus įdiegiant bei įgyvendinant naujas taisykles, politikas, kitas prevencines priemones.

Daugiau informacijos rasite čia ir čia.

Europos Centrinis Bankas paskelbė vadovų atrankos gaires

Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė bankų valdymo organų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo gaires, kurių turėtų laikytis euro zonos šalių sisteminės svarbos bankai, prieš skirdami asmenis eiti vadovų pareigas.

Mažesnės svarbos bankai, kuriuos prižiūri nacionalinės priežiūros institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ECB, šiomis gairėmis turėtų vadovautis licencijavimo ir kvalifikuotos akcijų dalies įsigijimo procesų metu.

Banko valdymo organai turi būti tinkami, vykdydami savo pareigas, turi siekti subalansuotų verslo sprendimų, tokiu būdu užtikrinant ne tik kredito įstaigos finansinę padėtį, bet ir visos bankų sistemos reputaciją. Numatyti aiškūs valdymo organų tinkamumo ir kompetencijos vertinimo kriterijai. Detaliai paaiškinamos politikos, praktikos, procesai, kurie bus vertinami ECB atliekant banko valdymo organų tinkamumo ir kompetencijos testą.

Daugiau informacijos rasite čia.

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?